Nuotraukos autorius: Skaitytojos Jurgos nuotr.

Alytaus apylinkių gyventojus sujaudino lizde likęs vienišas paukštis

Portalo lrytas.lt redakciją pasiekė laiškas su prašymu padėti išgelbėti žiemoti neišskridusį gandrą. „Alytaus rajone, Pivašiūnuose užsiliko gandras. Žmonėms jo labai gaila, ateina žiema, o jis lizde nakvoja. Jis bailus, jo ir sugauti nepavyksta. Žmonės nežino, ką daryti ir kur ieškoti pagalbos“, – laiške portalui lrytas.lt rašė gandro likimu susirūpinusi skaitytoja Jurga. Tokiais atvejais ornitologai ragina elgtis atsakingai ir neskubėti gelbėti paukščio, kol stiprūs žiemos šalčiai nespaudžia. Lietuvos ornitologų draugijos nario, ornitologo Mariaus Karlono teigimu, pamačius gandrą dabar nereikėtų nieko daryti, nes kiekvienais metais Lietuvoje jų po vasaros lieka žiemoti. Jei gandrams tampa per šalta ar pritrūksta maisto, jie nuskrenda į sąvartynus, ar pasitraukia piečiau – pavyzdžiui, į Lenkiją ar Vokietiją. Šiuo metu gandrui didelės grėsmės nėra, vandens telkiniai atviri, todėl tikėtina, kad gandras randa maisto ir teoriškai turi visas galimybes pasitraukti piečiau ar ten, kur yra maisto. „Užklupus žiemai ir stipriai pašalus, reikėtų jį bandyti lesinti, prisivilioti ir kad jis peržiemotų kažkokioje patalpoje. Tačiau vieni mokslininkai sako, kad jokiu būdu negalima lįsti prie paukščio, o kiti rekomenduoja žmogiškiau elgtis, siūlo padėti ir neleisti numirti. Tai dviprasmiška situacija. Reikia žiūrėti objektyviai ir vertinti esamą situaciją“, – teigė ornitologas M. Karlonas.

Anot jo, jei gandras jaus, kad jam tampa per šalta, tikėtina, kad jis pats sugebės pasitraukti į šiltesnes Europos vietas. „Mano požiūris toks, kad gelbėti reikia tada, kai tikrai yra blogai ir reikia suteikti jam galimybę pasitraukti. Šis paukštis į Afriką jau neišskris – patrauks iki Lenkijos ar Vokietijos. Tačiau jo lesinti visokiais duonos gaminiais ir kitais maisto produktai nereikėtų“, – aiškino M. Karlonas. Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas teigė, kad nusilpę paukščiai dažniausiai žūva, o tie, kurie prijaukinti ir pripratinti prie lesalo bei nebeturintys instinkto migruoti gamtoje be žmogaus taip pat dažniausiai neišgyvena. Jais jau žmonės turi rūpintis. Tačiau kol yra nėra šalčių, jis ir pats prasimaitins. „Jei stipriai pašaltų, tokį paukštį, jei įmanoma, reikėtų pagauti, ir atiduoti gyvūnų globėjams „Nuaras“. Jei dėl žmogaus kaltės jis neišskrido, būtų žmogiška juo pasirūpinti, kai užeis šalčiai ir nebeliks maisto. Tačiau su žmonėmis peržiemoję ir prie lesalo pripratę gandrai sunkiau adaptuojasi natūralioje gamtoje. Todėl ši situacija yra labai sudėtinga, niekas negali tiksliai pasakyti, kaip geriausia elgtis“, – aiškino ornitologas V. Eigirdas.

Anot V. Eigirdo, pamačius gandrą šaltuoju metų laiku nereikėtų nustebti, man nemažai sergančių ar silpnesnių gandrų lieka žiemoti sąvartynuose.

Šarūnas Meškys 

lrytas.lt informacija