Nuotraukos autorius: etaplius.lt

Kur dėti maisto atliekas, jei neturi jų konteinerio?

Vieni lengviau, kiti sunkiau, bet visi pratinamės naudotis maisto atliekų konteineriais. Iš pradžių nedraugiškai sutikti, jie tampa vis labiau naudojami: tie, kas bent sykį pabando rūšiuoti maisto atliekas, to daryti jau nesiliauja – nauji įpročiai atsiranda pakankamai greitai. Juolab pamačius, kad ir aplinkiniai rūšiuoja. 

Pagiriamojo žodžio už maisto atliekų rūšiavimą nusipelno Alytaus miesto individualių namų gyventojai – nuo praėjusių metų vidurio jie maisto atliekas rūšiuoja kaip tikri europiečiai, ištuštinimui ištraukdami po 2 500–2 600 konteinerių. Iš viso Alytaus miesto gyventojams yra išdalinti 3 369 individualūs maisto atliekų konteineriai 

„Alytaus miesto individualių namų gyventojai parodė, kad galima gyventi vakarietiškai ir atsakingai rūšiuojant mažinti savivaldybės atliekų tvarkymo išlaidas“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas. 

Kitų regiono savivaldybių gyventojai maisto atliekas rūšiuoja gerokai prasčiau – kai kur ištuštinimui ištraukiama mažiau nei 10 proc. išdalintų konteinerių. Tačiau atliekų tvarkytojai pastebi, kad padėtis, nors ir lėtai, bet gerėja. „Maisto atliekų rūšiavimas yra naujovė, prie kurios reikia priprasti“, – sako ARATC vadovas A. Reipas. 

Atskiri maisto atliekų konteineriai yra išdalinti regiono miestų ir didesnių miestelių gyventojams. Jų neturintys kaimų ir mažesnių miestelių gyventojai neretai teiraujasi: o kur gi jiems dėti maisto atliekas?  

Visas biologiškai suyrančias atliekas jiems reikia kompostuoti – mažesnių miestelių ir gyvenviečių žmonėms jau prieš keletą metų buvo išdalinti kompostavimo konteineriai, bioskaidžias atliekas galima kompostuoti ir pačių įrengtose dėžėse ar duobėse. 

Kompostuoti tinka: 

nupjauta žolė, kambariniai augalai, medžių lapai, žievės, drožlės, smulkios šakos, šaknys, jaunos piktžolės, velėna, vaisių ir daržovių lupenos, kevalai, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai bei jų filtrai, suplėšytas popierius. 

Kompostavimui nenaudojami:   

mėsos, žuvies, pieno produktų likučiai, riebalai, kaulai, sergantys augalai ir jų liekanos, kačių ir šunų fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusių sėklų. 

Neturint maisto atliekų konteinerio, kompostuoti netinkamus maisto produktų likučius, jeigu jų susidaro, reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį. 

Bet visuomet prisiminkite, kad į mišrių atliekų konteinerį išmestų atliekų tvarkymas yra pats brangiausias. 

Šiuo metu visos neišrūšiuotos atliekos yra vežamos deginti į Kauno kogeneracinę jėgainę. Vienos tonos atliekų deginimas joje kainuoja 35 eurus. Prie šios kainos dar pridedamos transportavimo išlaidos. O kasdien į Kauną išvežama apie 100 tonų Alytaus regione surinktų mišrių atliekų. 

Už jų vežimą ir deginimą tenka mokėti mūsų regiono gyventojams, o naudą gauna kauniečiai – deginant mūsų brangias atliekas jiems gaminama pigi šiluma. 

Kuo daugiau atliekų išrūšiuojame, atskirdami ne tik pakuotes, bet ir biologiškai suyrančias bei maisto ir virtuvės atliekas, tuo mažiau jų reikia vežti deginti ir už tai mokėti. Tad prieš išmesdami atliekas priminkime sau, kad jų rūšiavimas mums nieko nekainuoja. O nerūšiavimas – labai brangus.  

Pasirinkime protingai. 

 ARAC informacija