Trikojai – it turtus nešantys aitvarai: šalies biudžetą jau papildė 3 mln. eurų, policija žada jų įsigyti daugiau

Greitai bus vieneri, kai šalies keliuose Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjus fiksuoja trikojai greičio matuokliai. Šalies biudžetą jie jau papildė 3 mln. eurų, o Lietuvos policija svarsto apie papildomą šių prietaisų įsigijimą. Tuo metu saugaus eismo specialistai įsitikinę, jog nemažėjantys greičio viršijimo atvejai rodo, jog laikas peržvelgti ir baudų dydžius.

Lietuvos keliuose nuo šių metų sausio KET pažeidėjus medžioja 37 mobilieji greičio matuokliai. Jie buvo išdalyti visoms apskritims, daugiausia šių prietaisų atiteko Vilniaus apskričiai.

Iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“ pirkti lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik 1,3 mln. eurų, tačiau į šalies biudžetą jie jau sunešė dukart daugiau.

Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) „Lietuvos rytą“ informavo, jog šiemet buvo paskirta baudų už kiek daugiau nei 4,7 mln. eurų, o biudžetą jau pasiekė daugiau kaip 3 mln. eurų. Pareigūnai sako, jog baudas už trikojų užfiksuotus pažeidimus dažniausiai gauna jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės.

LKPT atstovė Daiva Žilinskė „Lietuvos rytui“ atskleidė, kad transporto priemonių greičio matavimo mobiliosiomis sistemomis „PoliScan FM1“ nuo metų pradžios iki lapkričio 29 d. užfiksuota daugiau nei 284 tūkst. KET pažeidimų.

Papildomai užfiksuota, kad daugiau kaip 4 tūkst. transporto priemonių, kurios viršijo nustatytą leistiną greitį, nebuvo atlikta ir privalomoji techninė apžiūra. Taip pat pažymėta daugiau kaip 2,7 tūkst. atvejų, kai transporto priemonės nebuvo apdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Rekordininkai – kauniečiai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja minėjo, jog šiais metais per dešimt mėnesių užfiksuota beveik 87 tūkst. pažeidimų.

Vilniaus apskrityje trikoju užfiksuotas didžiausias viršytas greitis – 187 km/val., kai atitinkamame ruože leistinas greitis – 70 km/val. Šioje apskrityje naudojami 7 tokio tipo greičio matuokliai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė atskleidė, kad Kauno apskrityje nuo šių metų pradžios iki lapkričio mėnesio mobiliaisiais greičio matuokliais užfiksuota daugiau nei 100 tūkst. pažeidimų.

„Kauno apskrities „rekordininkais“ išlieka šių metų kovo 31 d. Kaune, gana vingiuotoje Švenčionių gatvėje, tą pačią minutę užfiksuoti du, kaip įtariama, lenktyniavę automobiliai „Audi“ ir „Mercedes-Benz“, kurie vietoj nustatytų 50 km/val. lėkė 197 km/val. greičiu“, – teigė O.Vaitkevičienė.

Kauno apskrities policija naudoja 6 mobiliuosius greičio matuoklius.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė informavo, kad Klaipėdoje pažeidimus fiksuoja du trikojai. Dar vienas šiuo metu remontuojamas ir netrukus vėl kibs į darbą.

Ausis pasiekė, smegenų – dar ne

Apžvelgdamas greitį viršijančių vairuotojų skaičius LKPT viršininkas Vytautas Grašys „Lietuvos rytui“ teigė, kad leistino greičio nepasirinkimas išlieka viena pagrindinių problemų mūsų keliuose.

Pasak viršininko, nuo trikojų atsiradimo praėjo tik vieneri metai, todėl vairuotojų ausis ši informacija pasiekė, bet smegenų – dar nelabai. Pareigūnas įsitikinęs, kad administracinė nuobauda privers vairuotojo smegenis suvokti atsakomybę tik po kurio laiko.

„Pokytis jau yra, nes mažėja pažeidimų. Esminis siekiamas pokytis, kuris turėtų įsitvirtinti vairuotojo sąmonėje, kad visuose keliuose ir gatvėse visada reikia laikytis KET“, – akcentavo V.Grašys.

LKPT viršininkas atskleidė, kad šiuo metu svarstoma įsigyti naujų greičio matuoklių, nes esantys 37 matuokliai veikia efektyviai. Vienas trikojis kainuoja daugiau kaip 30 tūkst. eurų ir šis projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

Vos pradėjus naudoti šiuos greičio matavimo prietaisus pareigūnai susidūrė problema – trūko darbuotojų, galinčių dirbti su tokia technika, mat tam reikia praeiti specialius mokymus ir gauti sertifikatą. Dėl šios priežasties kai kuriose apskrityse trikojai nebuvo naudoti visu pajėgumu.

Vis tik dabar V.Grašys „Lietuvos rytą“ patikino, jog dabar šios problemos jau nėra, o visi nupirkti trikojai yra intensyviai naudojami.

Laikas – pinigai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas teigia, kad trikojai parodo realią situaciją, kaip važinėja lietuviai. Vis tik mokslininkas įsitikinęs, jog jie turėtų būti statomi išties pavojingose vietose.

„Būna, kad šie prietaisai pastatomi Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, kuriame matuoklis pastatytas ne ten, kur mažesnis greitis, o kur leidžiamas didesnis greitis. Net ir be trikojų arba stacionarių matuoklių galima pastebėti, kad važiuojant leistinu greičiu trukdai kitiems važiuoti. Vairuotojai, pravažiavę matuoklį, pasirenka savo greitį, kuris dažniausiai būna pusantro karto didesnis“, – lygino S.Pukalskas.

VGTU automobilių transporto katedros docentas teigė, kad trikojai ne visuomet priverčia žmones sumažinti greitį.

„Štai stacionarus matuoklis pastatytas ten, kur eismo situacija yra pavojinga. O trikojai reikalingi, nes patys pareigūnai negali keliuose stebėti greičio, todėl pastato trikojus tam tikruose ruožuose ir bando įbauginti vairuotojus“, – kalbėjo S.Pukalskas.

Pasak pašnekovo, vairuotojų, turinčių storesnę piniginę, trikojai nebaugina, o jei norima, kad vairuotojai iš viso nepažeistų KET, reikia pastatyti gausybę daug trikojų. Pasak pašnekovo, matuokliai, kurie stebi vidutinį greitį tam tikrame kelio ruože, esą veikia efektyviau.

Tuo metu vairavimo mokytoja Olga Židovlenkova palaiko idėją naudoti šias priemones, nes vairuotojai esą išties per daug atsipalaiduoja, pervertina savo galimybes bei piktybiškai viršija greitį.

„Anksčiau, kai būdavo daugiau patrulių, pristabdydavome tam tikrose vietose, nes žinodavome, kad mus gali pasitikti pareigūnai. Dabar važiuojame piktybiškai viršydami greitį, nes žinome, jog jie nespėja visur nuvažiuoti bei pastebėti visų pažeidimų.

Skandinavijos šalyse net konkuruojama, kas turi daugiau radarų. Tačiau ten greičio matuokliai yra daugiau saugumo, o ne drausminimo priemonė. Mūsų policija skelbia, kad trikojus stato ten, kur įvyksta daugiausia avarijų, tačiau ne visada ten juos pastato...“ – pastebi O.Židovlenkova.

Pasak pašnekovės, vairuotojų ugdymas turi būti vykdomas nuo mažens: „Gal tada pasieksime kultūros viršūnę, kai neskubėsime ir nelėksime, o greičio viršijimas taps visiškai svetimu“.

O.Židovlenkova aiškino, kad norint, jog situacija keistųsi iš esmės, reikėtų prie baudų pridėti dar vieną „nuliuką“. Tada žmonės pajustų baudos svorį. Anot pašnekovės, dabar vairuotojai gauna 30–40 eurų baudą ir galvoja: „Viršysiu greitį, sumokėsiu nedidelę baudą, ir viskas“.

Pasak vairavimo mokytojos, reikia padaryti taip, kad viršyti greitį iš tiesų neapsimokėtų lėkti – tas esą padaryta Skandinavijoje, kur baudos už greičio viršijimą yra gerokai didesnės.

lrytas.lt informacija

Vytenis Radžiūnas Evelina Katinaitė