Tinklo reforma: keičiamos ne šeimos gydytojo funkcijos, o gydymo įstaigų darbo modelis
Šeimos gydytojo funkcijos, tiesės, pareigos, kompetencija yra nustatytos Šeimos gydytojo medicinos normoje, suderintoje su rezidentūros programa, – įgyvendinant reformą, ji nėra keičiama, tad visi šeimos gydytojai toliau vykdys visas jiems anksčiau numatytas funkcijas. O į paciento gerovę orientuotai šeimos gydytojo komandai planuojamas naujas finansavimo modelis, kad kuo daugiau paslaugų žmonės gautų jau pirminėje grandyje, tuo užtikrinant efektyvesnį sveikatos palaikymą ir gydymą.
Pirminės ir antrinės grandies paslaugų integracijos praktika sėkmingai taikoma mūsų šalies didžiųjų miestų poliklinikose bei privačiose klinikose. Taigi, nuogąstavimai, neva reforma pakenks šeimos gydytojo darbui ar reikšmei, yra nepagrįsti ir remiasi tik prielaidomis. Be to, parengtuose teisės aktuose dar pernai neliko nuostatų, kurios šiuo metu vis dar keliamos kaip pagrindas kai kurių medikų nepasitenkinimui – jos buvo pakoreguotos pagal tuomet pateiktus pačių gydytojų siūlymus.
Atkreipiame dėmesį, kad šeimos gydytojo reikšmė ir toliau nepakis ir nė vienas šeimos gydytojo komandos narys nedubliuos jo funkcijų. Priešingai, šeimos gydytojas bus pirminės sveikatos priežiūros grandies ašimi, o kiti jo komandos nariai, vykdydami savo slaugos, kineziterapijos, atvejo vadybos, akušerijos ir kt. funkcijas, jį papildys ir perims tuos darbus, kurie tiesiogiai nesusiję su ligų diagnozavimu ir gydymu – pradedant paciento registracija pas gydytojus-specialistus šeimos gydytojo nurodymu, receptų pratęsimu ir baigiant jo pavėžėjimo į kitą gydymo įstaigą organizavimu ar socialinėmis paslaugomis.
Dar daugiau – rastas sprendimas, kaip sudaryti sąlygas šeimos gydytojams suteikti geresnes paslaugas savo pacientams, užtikrinant visapusišką pirminę sveikatos priežiūrą. Rengiama nauja paslaugų apmokėjimo tvarka, kai šeimos gydytojo komandos finansavimas priklausys nuo teikiamų paslaugų apimčių. Tai reiškia, kuo šeimos gydytojo komanda teikia daugiau paslaugų, tuo didesnį finansavimą ji gauna. Taip bus išspręsta ir pačių gydytojų įvardijama problema, kad šeimos gydytojų komandos nesikuria tik dėl finansavimo trūkumo.
Šiuo metu šeimos medicinos paslaugas gali šeimos gydytojai ir, jei yra poreikis, bendradarbiaujančių gydytojų komanda, kurią sudaro vidaus ligų, vaikų ligų gydytojai, chirurgai ir gydytojai ginekologai. Tačiau šie gydytojai specialistai šeimos gydytojo paslaugas gali teikti tik tiek, kiek jų kompetencija sutampa su šeimos gydytojo kompetencija, o kai kurių paslaugų, pavyzdžiui LOR, oftalmologijos ir pan., iš viso teikti negali. Tokia veikla yra gana fragmentuota, nepatogi pacientui, be to, ekonomiškai mažiau efektyvi, nes vietoj vieno šeimos gydytojo reikia išlaikyti kelių specialistų komandą. Toks modelis buvo pritaikytas kaip pereinamasis, kai šalyje trūko šeimos gydytojų. Dabar jų yra paruošta pakankamai, taigi Lietuva yra pasirengusi visiškai pereiti prie vieno šeimos gydytojo, gebančio ir tinkamai parengto atlikti visas reikiamas funkcijas. Tolesniu etapu gydytojams specialistams, šiuo metu iš dalies vykdantiems šeimos gydytojo funkcijas, yra numatytos galimybės persikvalifikuoti, seniau baigusiems rezidentūrą – gilinti savo žinias ir įgūdžius, tampant šiuolaikiškais šeimos gydytojais.
Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugų grandies integracija mažesnėse savivaldybėse yra siūloma kaip galimybė įstaigoms veikti efektyviau ir teikti pacientams kokybiškesnes paslaugas. Beveik pusėje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, tarp jų – ir privačiose klinikose, sėkmingai yra sujungtos pirminės ir antrinės grandies, t. y. šeimos medicinos ir gydytojų specialistų paslaugos. Valstybinė ligonių kasa pastebi, kad jose pacientams teikiama daugiau konsultacijų, tačiau yra gerokai mažiau išvengiamos hospitalizacijos atvejų. Tai reiškia, kad gyventojų sveikatos problemos, glaudžiai bendradarbiaujant visiems gydytojams, išsprendžiamos anksčiau, nei žmonėms su pažengusia liga tenka gultis į ligoninę.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo galimybę šią gerąją praktiką pritaikyti ir mažesniuose miestuose (10 savivaldybių jau planuoja tokius pokyčius, kitos, pavyzdžiui, Telšiai, tai jau padarė nelaukdami papildomo finansavimo). Pokyčiams įgyvendinti numatyta Valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos tikslinė parama. Ji bus skirta savivaldybėms, norinčioms pagerinti ir medikų darbo sąlygas, ir sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Dalyvauti šioje reformoje nėra privaloma nė vienai sveikatos priežiūros įstaigai.
SAM taip pat atkreipia dėmesį, jog kai kurių medikų įvardijamos galimos rizikos dėl pirminės ir antrinės grandies sujungimo, yra išsprendžiamos, pirmiausia, pačių įstaigų bendradarbiavimo valdysena, o ne konkurencija.
Svarbu pažymėti, kad Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigiamai vertina Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos teisinę bazę ir šiuo metu inicijuojamus pokyčius.
Komentarai
Komentarų nėra