Panarstė ilgai paslaptyje laikytą reformą – vienai dirbančiųjų grupei mokesčiai šoks į padanges

Po ilgos tylos kovo 21 d. rytą finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė ilgai paslaptyje laikytą mokesčių reformą. Joje – pokyčiai, susiję su gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, naikinamomis lengvatomis, numatytas nekilnojamo turto mokestis. Iš pristatytų pokyčių matoma, kad daugiausiai jų bus individualiai dirbantiesiems.

Ypač mokesčiai didėtų aukštesnes pajamas gaunantiems, bet papildomi mokesčiai būtų ir kitiems savarankiškai dirbantiems. Teigiama, kad taip didinamos socialinės garantijos. Taip pat tų, kurie uždirba didžiules algas tik iš darbo santykių, lauktų mažesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas. „Pasiūlymai formuluoti pagrindinėmis kryptimis, kad mokesčių sistema būtų patogesnė, kad būtų prisidedama prie ekonomikos transformacijos ir ekonomikos augimo tiek smulkiajam, tiek didesniam verslui“, – dėstė G.Skaistė. Anot jos, tai taip pat lemtų sąžiningesnį mokestinės naštos pasiskirstymą.

Daug pokyčių pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims – individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimas per trejus metus turėtų suartėti.

Nuo 2025 metų maksimalios tarifų ribos būtų taikomos tik tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs daugiau nei 3 tūkst. eurų. Dar po metų viršutinė gyventojų pajamų mokesčio tarifo riba turėtų pasiekti 20 proc.

„Pirmaisiais metais GPM tarifo nesiūloma keisti, siūloma tik neleisti atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų – valstybės socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokų. Tas pats dabar yra ir darbo santykiuose. Taip pat sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 iki 20 proc., tai yra tų sąnaudų, kurios yra numanomos, už jas nereikia rinkti popierių“, – sakė finansų ministrė. Siūloma, kad individualią veiklą vykdantys asmenys ir ūkininkai mokėtų daugiau kaip 1 ir 3 dešimtąsias proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, o netekę pajamų galėtų gauti nedarbo išmoką. Į pokyčius įtraukta ir galimybė suvienodinti apmokestinamąją bazę. Visoms veikloms įmokos būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Veiklą pagal verslo liudijimą leista vykdyti iki 20 tūkst. eurų apyvartos per metus. Dabar ši riba – 45 tūkst. eurų. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sveikina pokytį, tačiau sako, kad bandymai lyginti visų pajamų apmokestinimą nepriklausomai nuo veiklos yra neteisingi. „Tendencija akivaizdi, kad Vyriausybės pasiūlymuose bandoma visas pajamas, visas veiklas sudėti į vieną krūvą ir joms nori taikyti bendrą vardiklį. Darbo santykių apmokestinimas, darbuotojų apmokestinimas yra visiškai skirtingi dalykai, tarytum lyginti obuolius su kriaušėmis“, – komentavo A.Romanovskis. Naują reformą įvertino ir Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Iš principo mokestinė našta priklausys nuo pajamų lygio. Tai nėra kritikuotinas dalykas, tai teisingas dalykas. Tik, aišku, tiems, kurie iki šiol vertėsi individualia veikla, verslo liudijimais, mokestinė našta didės“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė. Jos teigimu, yra naudingų dalykų, kurie mažins biurokratinę naštą ir skatins skaidrumą. Pavyzdžiui, siūloma smulkiojo verslininko sąskaita. „Tai patrauklu, siekiant sumažinti šešėlį, nes besiverčiantiems smulkiaisiais verslais tai būtų daug parankesnis, patogesnis ir apskaitos, mokesčių mokėjimo prasme lengvesnis įrankis“, – aiškino ji. LVK tokiai sąskaitai pritaria, tačiau iškelia verslo liudijimų aktualumo klausimą. „Verslo liudijimai buvo įvesti kaip tam tikras palengvinimas labai smulkiam verslui vykdyti apskaitą. Tačiau matome, kad jeigu siūloma įvesti verslo sąskaitą, tai verslo liudijimų egzistavimas nebeturėtų prasmės“, – poziciją išsakė A.Romanovskis. Finansų ministerija siūlo pereiti prie tradicinio nekilnojamojo turto mokesčio už objektą, o ne už bendrą jų verčių sumą. Pusė žmonių mokesčio neturėtų mokėti, o vidutinis mokestis siektų apie 14 eurų per metus. „Pusė gyventojų už savo būstą apsritai nemokėtų, nes kaip atskaitos taškas imamas vidurinės vertės būstas kiekvienoje savivaldybėje. Ir iki tos vidurinės vertės būstai apmokestinami 0 proc. tarifu“, – teigė G.Skaistė. I.Genytės-Pikčienės vertinimu, dalis reformos pasiūlymų būtini, tačiau metas mokesčių reformai nėra palankus. „Kalbant apskritai apie ekonominį ciklą, kuomet yra didžiulis neapibrėžtumas, karas ir agresorės pašonėje, mokesčių naštos didinamas smulkiesiems nebus sutiktas palankiai ir, matyt, dėl viso to bus labai aštrios diskusijos“, – sakė ekonomistė. Dėl šių ir kitų mokesčių reformos pasiūlymų, pataisymus galima teikti tris savaites. 

lrytas.lt informacija