Garbės piliečiams atminti – tradiciniai renginiai

Alytaus rajono garbės piliečiams – Nepriklausomybės akto signatarui Vladui Mironui ir rankininkei olimpietei Aldonai Česaitytei-Nenėnienei – atminti Daugų Vlado Mirono ir Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijose vyko tradiciniai bėgimai, dalyvavo daugiau kaip 100 moksleivių.

Garbės piliečio apdovanojimas yra suteiktas jau 17-ai žmonių. Alytaus rajono savivaldybė kviečia gyventojus siūlyti, kam šiemet suteikti garbės piliečio vardą ir įteikti apdovanojimą už ypatingus nuopelnus rajonui ir Lietuvai.

„Mirono kelias“ – 13 kartą

Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui V. Mironui skirtoje 13-ojoje 10-ties kilometrų bėgimo estafetėje „Mirono kelias“ dalyvavo pusė šimto moksleivių. Tradicinio bėgimo atkarpa – nuo Mirono koplyčios Bukaučiškių kaime, kuriame kurį laiką gyveno signataras, iki jo vardu pavadintos gimnazijos Dauguose.

Prieš bėgimą Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčioje renginio iniciatorius ir globėjas, klebonas Vidas Jelinskas aukojo šv. Mišias už signatarą, kunigą Vladą Mironą. Starto vietoje, Bukaučiškėse prie koplyčios, gimnazijos fizinio ugdymo ir istorijos mokytojas Albertas Sereika vedė istorijos pamoką, kurios metu priminė kunigo ir politiko nuopelnus Lietuvai.

Nugalėtojams – smagios dovanos

„Mirono kelyje“ varžėsi Simno, Butrimonių, Daugų Vlado Mirono, Alytaus profesinio rengimo centro, Alytaus šv. Benedikto gimnazijų komandos. Juos pasveikino Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė. „Šis bėgimas simbolizuoja ne tik fizinį iššūkį, bet ir dvasinį ryžtą, atkaklumą bei bendrystę. Simbolinis „Mirono kelias“ tegul būna jūsų tobulėjimo kelias, jūsų tikslo siekimo kelias ir ėjimas pirmyn“, – linkėjo G. Volungevičienė. Moksleivius pasveikino ir pasidžiaugė tęsiama tradicija Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorė Jurgita Kamandulienė.

Greičiausi šiemet „Mirono kelyje“ buvo Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokiniai. Už iškovotą pirmąją vietą komandai įteikta kelionė į Druskininkų vandens parką. Antrąją vietą užėmė Alytaus profesinio rengimo centro sportininkai, kuriems skirta dovana – pramoga rogučių trasoje „Pramogų kalnas“ Birštone. Trečioji vieta ir dovana – plaukimas baidarėmis pasirinkta upe – atiteko Simno gimnazijos sportininkams.

Bėgimas iki olimpietės namų

Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos bendruomenė nepamiršta iš šio krašto kilusios olimpietės rankininkės Aldonos Česaitytės-Nenėnienės.

Gimnazijos dienos šventėje vienas svarbiausių akcentų buvo 12-ąjį kartą organizuotas bėgimas Krokialaukis – Daugirdai, skirtas buvusiai gimnazijos mokinei, dukart moterų rankinio olimpinių žaidynių čempionei, Alytaus rajono garbės pilietei A. Česaitytei-Nenėnienei atminti. 3 kilometrų distanciją įveikė net 64 bėgikai.

Visi dalyviai buvo apdovanoti medaliais bei prizais. Kaip ir kasmet, bėgikų Daugirdų kaime laukė būrelis daugirdiškių, kuriems šis bėgimas – galimybė susitikti ir pabendrauti su gimnazijos mokiniais, atgaivinti juos gėlu šulinio vandeniu, kartu prie Aldonos Česaitytės-Nenėnienės gimtojo namo prisiminti aktyvų sportininkės gyvenimą.

Gimnazijos šventėje dalyvaujantiems mokiniams ir mokytojams gimnazijos direktorė Idalija Šukevičienė palinkėjo aktyviai, įdomiai, kūrybiškai įsitraukti į netradicines veiklas, apdovanojo aktyvius mokyklos bendruomenės narius.

Šventėje dalyvavęs savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausias specialistas Gintautas Draugelis pasveikino renginio dalyvius, Alytaus rajono savivaldybės etapo dalykinių olimpiadų I–III vietų laimėtojams įteikė skyriaus vedėjos G. Volungevičienės padėkos raštus bei atminimo dovanėles.

V. Mironas – dviejų Lietuvos Vyriausybių Ministras Pirmininkas

Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui, kunigui V. Mironui 2011 m. suteiktas Alytaus rajono garbės piliečio vardas po mirties.

Jis buvo Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos XVIII ir XIX Vyriausybių Ministras Pirmininkas.

V. Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Rokiškio apskrityje, Panemunio valsčiuje, Kuodiškių vienkiemyje. Mokėsi Vilniaus dvasinėje seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje, įgijo teologijos magistro laipsnį. Įšventintas į kunigus, buvo paskirtas Vilniaus miesto privačių mokyklų kapelionu, vėliau dirbo Choroščės (Lenkija), Valkininkų, Daugų parapijų klebonu, nuo 1910 m. iki 1929 m. buvo Merkinės dekanato dekanu.

V. Mironas aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje, kultūrinėje ir politinėje veikloje. 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime atstovavo negausiai Vilniaus lietuvių bendruomenei, prisidėjo prie Lietuvių mokslo draugijos kūrimo, rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

1928–1929 m. V. Mironas vadovavo Tikybos reikalų departamentui prie Lietuvos švietimo ministerijos. 1929–1938 m. buvo Lietuvos kariuomenės vyriausiuoju kapelionu bei Kauno Šv. Mykolo bažnyčios rektoriumi. 1939 m. išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos valdybos pirmininku. Už ypatingus nuopelnus Lietuvai 1930 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinu, 1938 m. – Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.

Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliotas, 1938 m. sausio–vasario mėn. atstovavo Lietuvai derybose su Lenkija. 1938–1939 m. ėjo Lietuvos XVIII ir XIX Vyriausybių Ministro Pirmininko, nuo 1938 m. spalio 1 d. ir Žemės ūkio ministro pareigas. Po 1939 m. kovo 17 d. Lenkijos ultimatumo dėl diplomatinių santykių užmezgimo priėmimo bei 1939 m. kovo 20 d. Vokietijos ultimatumo ir Klaipėdos krašto praradimo atsistatydinus XIX Vyriausybei, pasitraukė iš politinės veiklos, apsigyveno savo ūkyje Bukaučiškėse netoli Daugų.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 12 d. V. Mironas buvo suimtas, Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, buvo išlaisvintas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. Per karą gyveno savo ūkyje Bukaučiškėse.

1947 m. pradžioje vėl buvo suimtas ir „už kovą prieš revoliucinį judėjimą ir specialiųjų užduočių nevykdymą“ nubaustas 7 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant kalėjime.

1953 m. vasario 18 d. (kitais duomenimis – vasario 17 d.) V. Mironas mirė Vladimiro srities valdybos kalėjime. Amžinojo poilsio vieta nežinoma.

2000 m. popiežius Jonas Paulius II įtraukė V. Mironą į XX a. Bažnyčios martirologą (kankinių sąrašą). 2007 m. Vilniaus Rasų kapinėse okupantų nužudytiems Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams pastatytas kenotafas.

Aldona Česaitytė–Nenėnienė iškovojo olimpinį auksą

Iš Alytaus rajono Daugirdų kaimo kilusios rankinio žvaigždės Aldonos Česaitytės-Nenėnienės (1949–1999) pavardė buvo gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Sportininkė 1976-aisiais iš Monrealio olimpinių žaidynių parsivežė aukso medalį, o 1980 metais Maskvos olimpiadoje čempione tapo antrą kartą.

2012 metais jai suteiktas Alytaus rajono garbės pilietės vardas po mirties už nuopelnus Alytaus rajonui ir Lietuvos valstybei.

Būsima olimpietė ir garbės pilietė Daugirdų pradinėje mokykloje baigė 4 klases, mokėsi Krokialaukio vidurinėje mokykloje. Dabartinės Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos kraštotyros muziejuje yra asmeninis A. Česaitytės-Nenėnienės dokumentų ir fotografijų archyvas, apdovanojimai, kuriuos mokyklai saugoti perdavė olimpinės čempionės sesuo Birutė Preitikienė.

1968 m baigusi vidurinę įstojo į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą. Ji atkakliai siekė sportinių pergalių, pelnė daug apdovanojimų. 1971–1982 metai – intensyvios ir pergalingos A. Česaitytės-Nenėnienės sporto karjeros laikotarpis: ji Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komandos žaidėja ir kapitonė, yra įtraukiama į TSRS moterų rankinio rinktinę ir joje žaidžia septynerius metus, laimi sidabro ir bronzos medalius pasaulio moterų rankinio čempionatuose, tampa dviejų olimpiadų aukso medalių laimėtoja.

Aktyvią sporto karjerą A. Česaitytė-Nenėnienė baigė būdama 33 metų. Gyveno Kaune, dirbo sporto instruktore, kūno kultūros dėstytoja. 1999 m. balandžio 3 d., nesulaukusi 50-ties, amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos, Daugų Vlado Mirono, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijų, Lietuvos ypatingojo archyvo informacija