Patvirtintas naujas tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo modelis: valstybė papildomai rems Lietuvoje rengiamus svarbiausius sporto pasaulio renginius

Nuo 2025 m. nacionalinės sporto šakų federacijos ir organizacijos rengdamos ir planuodamos tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas Lietuvoje, į dalinį valstybės finansavimą galės pretenduoti ne tik konkurso tvarka, kaip iki šiol, bet ir tęstinės atrankos būdu. Tai įtvirtinta naujame Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektų finansavimo tvarkos apraše. 

Planuojama, kad bendras valstybės indėlis į Lietuvoje 2025 m. vyksiančias tarptautines varžybas sieks 2 mln. eurų – dvigubai daugiau nei 2024-aisiais.

„Atnaujintas tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo modelis leis nuosekliau, efektyviau planuoti didelio masto, aukšto rango tarptautinių varžybų rengimo Lietuvoje procesą tiek nacionalinėms sporto šakų federacijoms, tiek valstybei, taip pat pritraukti įvairių sporto šakų renginius. 

Norint priimti tokias varžybas į Lietuvą svarbu planuoti finansavimą, iš anksto derinti įvairių institucijų veiksmus, parengti sporto infrastruktūrą. Todėl siekiame sudaryti sąlygas pritraukti didžiąsias sporto varžybas į Lietuvą, nes tokie įvykiai prisideda ir prie šalies ekonomikos augimo, mūsų šalies žinomumo, įvairių sporto šakų populiarinimo, sporto turizmo, skatina aukštą sportinį meistriškumą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė. 

Svarbiausiems sporto renginiams – papildomos valstybės lėšos

Tęstinės atrankos tvarka galės būti finansuojamos sporto varžybos, kurioms reikalingas itin didelis biudžetas ir valstybės pritarimas dėl finansinės paramos, pvz., pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės atrankos varžybos, Pasaulio taurių finaliniai etapai ir pan. 

Nacionalinės sporto šakų federacijos apie savo ketinimus pretenduoti į tokių varžybų surengimą Lietuvoje Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją turės informuoti dar prieš dalyvaudamos tarptautiniame konkurse rengti varžybas. Taip pat ministerijai turės pateikti renginio ekonominės naudos analizę, renginio viešinimo strategiją, pristatyti būsimą organizacijos, savivaldybės indėlį ir atitikti kitus nustatytus kriterijus. Po ekspertų vertinimo ir Nacionalinės sporto tarybos pritarimo, švietimo, mokslo ir sporto ministras sporto organizacijai suteiks finansavimo garantą, o organizacijai laimėjus tarptautinį konkursą atvežti varžybas į Lietuvą, bus skiriamas žadėtas finansavimas. Valstybės finansavimas nebūtų didesnis nei 80 proc. renginio biudžeto.

Numatoma, kad per metus būtų finansuojamos vienerios ar dvejos tokios tarptautinės varžybos. 2025 m. šioms varžybos planuojama skirti milijoną eurų.

Konkursui – dar 1 mln. eurų

Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimui konkurso būdu kasmet skiriama apie 1 mln. eurų. Planuojama, kad tokia suma išliks ir ateinančiais metais. 

Nuo šiol į konkurso būdu skiriamą finansavimą pretenduojančios varžybos yra skiriamos į dvi kategorijas ir joms taikomi skirtingi finansavimo kriterijai ir finansavimo apimtys. Vienoje kategorijoje į finansavimą galės pretenduoti mažesnės apimties ir biudžeto pasaulio, Europos čempionatai, kurie nereikalauja išankstinio planavimo proceso ar finansinio valstybės įsipareigojimo. Į antrąjį „krepšelį“ patenka žemesnio rango tarptautinės bei tradicinės varžybos. 

Išskiriant aukšto meistriškumo sporto varžybas į dvi kategorijas siekiama sudaryti lygias galimybes konkuruoti dėl finansavimo panašaus rango varžyboms. Pagal iki šiol galiojusią sistemą ir pasaulio čempionatai, ir tarptautiniai tradiciniai turnyrai konkuravo tarpusavyje, nors jų biudžetai, svarba ekonominiu bei šalies reprezentacijos atžvilgiu yra labai nevienodi. 

2025 m. metų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalinio finansavimo konkursą netrukus skelbs Nacionalinė sporto agentūra. 

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą