Kokių naujovių švietimo srityje sulauksime naujaisiais mokslo metais?

Nors vasara dar tik įpusėjo, tačiau nei nepajusime kaip ji prabėgs ir ateis naujieji mokslo metai. Tad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius jau dabar kviečia pedagogus ir mokinių tėvelius susipažinti su švietimo naujienomis ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančiais teisės aktų pakeitimais.    

Patobulintas etatinio darbo užmokesčio modelis

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalios patobulintas etatinio darbo užmokesčio modelis. Mokyklos turės laisvės keisti ir pačios prisitaikyti modelį, laikydamosi teisės aktais nustatytų ribų.

Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį: ne mažiau kaip 152 metinės val., jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val., jei 12–20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.

Esminis pokytis, palyginti su dabartiniu, – etato sandara. Etatą sudarys ne 3, o 2 grupės darbo valandų: pamokoms, pasiruošimui, mokinių pasiekimų vertinimui, vadovavimui klasei – 1010–1410 val. per metus.

Pamokoms skiriama iki 888 val. per metus (iki 60 proc. etato), pradedantiesiems – iki 756 val. per metus (iki 50 proc.), pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui – 40–60 proc. nuo kontaktinių valandų (pradedantiesiems – 55–80 proc. nuo kontaktinių valandų), vadovauti klasei – 152–210 valandų. Teisės aktai nustatys minimalias privalomas pasiruošimo, mokinių pasiekimų vertinimo, vadovavimo klasei valandų ribas, kurias mokyklos turės teisę didinti.

Veikloms mokyklų bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui – 102–502 val. per metus. Etatui privalomos 102 val. per metus, kitos valandos (iki 400 val. per metus) skiriamos, atsižvelgiant į patvirtintą veiklų sąrašą ir mokytojo atliekamas veiklas.

Etatą pradinio ugdymo mokytojams sudarys 1512 val. per metus: kontaktinės valandos, pasiruošimas, mokinių pasiekimų vertinimas, vadovavimas klasei (1010–1410 val. per metus). Etatas galės būti formuojamas, kai pamokoms teks ne mažiau kaip 700 val. per metus. Pamokoms skiriama iki 888 val. per metus, pradedantiesiems – iki 756 val. per metus, pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui – ne mažiau kaip 50–60 proc. nuo kontaktinių valandų, pradedantiesiems – ne mažiau kaip 70–80 proc. nuo kontaktinių valandų pagal klasės dydį, vadovauti klasei (grupei) – ne mažiau kaip 152–210 valandų pagal klasės dydį.

Valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102–502 val. per metus).

Valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102–502 val. per metus).

Etatą neformaliojo švietimo mokytojams sudarys 1512 val. per metus: kontaktinės valandos, pasiruošimas, mokinių pasiekimų vertinimas (1010–1410 val. per metus). Pamokoms skiriama iki 1007 val. per metus, pradedantiesiems – iki 924 val. per metus, pasiruošimui ir pasiekimų vertinimui – ne mažiau kaip 40–44 proc. nuo kontaktinių valandų, pradedantiesiems – ne mažiau kaip 55–64 proc. nuo kontaktinių valandų pagal klasės (grupės) dydį.

Teisės aktai:

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V-186 „Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo".

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V-187 „Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiko grafiko sudarymo bendrosios nuostatos".

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V-184 „Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei aprašo ir Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašo"

Patvirtinti 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413 patvirtintas 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 patvirtinti 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai.

Žinotina, kad kituose švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymuose vartojamą ugdymo srities pavadinimą „kūno kultūra" atitinka ugdymo srities pavadinimas „fizinis ugdymas", dalyko pavadinimą „kūno kultūra" – dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas", dalyko pavadinimą „bendroji kūno kultūra" – dalyko pavadinimas „fizinis ugdymas", profesinio mokymo programos, sudarytos iš modulių, dalies pavadinimą „kūno kultūra (fizinio aktyvumo reguliavimas)" – dalies pavadinimas „fizinis ugdymas (fizinio aktyvumo reguliavimas)".

Patvirtintas Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-651/V-665 patvirtintas Mokyklų pripažinimo sveikatą stiprinančiomis mokyklomis ir aktyviomis mokyklomis tvarkos aprašas.

Dokumente nustatomi kriterijai, pagal kuriuos mokyklos pripažįstamos „sveikatą stiprinančiomis" ir „aktyviomis mokyklomis". Sveikatą stiprinanti mokykla – tai mokykla, kurioje, pasitelkiant mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius, ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiai, kuriama mokyklos bendruomenės sveikatai palanki fizinė ir psichosocialinė aplinka ir kuri įtraukta į Nacionalinį sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą.

Aktyvi mokykla – tai mokykla, kurioje išskirtinis dėmesys skiriamas mokyklos bendruomenės fiziniam aktyvumui skatinti, sudarant fiziniam aktyvumui palankią aplinką ir integruojant tai į kasdieninį mokyklos gyvenimą.

Aktyvios mokyklos modelio kūrimas mokyklai atveria daugiau galimybių fiziniam aktyvumui skatinti – mokykla gali ieškoti ir pasiūlyti įvairių formų aktyvių užsiėmimų ne tik po pamokų, bet ir prieš pamokas ar per pamokas, gali išskirtinį dėmesį sutelkti į fizinio ugdymo pamokų kokybę, taikyti modernius ir mokiniams patrauklius ugdymo metodus, plėsti judėjimo būrelių pasiūlą ir kt.

Sveikatą stiprinančioms mokykloms suteikiama teisė dalyvauti Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo „Mokyklos – europiečių sveikatai" ir Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje, keistis informacija, skleisti darbo patirtį, ieškoti bendradarbiavimo partnerių, jungtis į sveikatą stiprinančių mokyklų sambūrius. Bendradarbiavimo ryšius galės stiprinti ir aktyvios mokyklos, taip pat keistis patirtimi, dalyvauti darbo grupėse, tobulinti mokyklos darbuotojų kvalifikaciją aktyvios mokyklos veiklos planavimo ir vertinimo klausimais ir kt. 

Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas sėkmingai gyvuoja 26 metus. O „aktyvios mokyklos" statusas yra naujas. Kaip sveikatą stiprinančios ar aktyvios mokyklos bus pripažįstamos tos mokyklos, kurios atitiks apraše nustatytus kriterijus. Mokykla turės parengti ir komisijai pateikti mokyklos vadovo patvirtintą sveikatos stiprinimo programą ar fizinio aktyvumo skatinimo mokykloje planą 5 metams. Šį planą vertins sveikatos apsaugos ministro sudaryta Nacionalinio sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo ir aktyvių mokyklų veiklos koordinavimo komisija.

Nuo 2021 m. siūloma suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems

Vyriausybės posėdyje 2019-06-20 pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems – pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Tokia nuostata įsigaliotų Seimui priėmus Vyriausybės teikimą keisti Mokslo ir studijų įstatymą.

Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas taikomi nevienodi stojimo reikalavimai. Pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą jie kur kas aukštesni – jie turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus. O norintiems mokėti už studijas savo lėšomis pakanka tik vieno valstybinio brandos egzamino.

Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, visi 2021 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą. Stojantiesiems į menų studijas būtų padaryta išimtis – jiems nereikėtų laikyti matematikos egzamino.

Stojant į universitetus brandos egzaminų ir atestato metinių įvertinimų vidurkiai turėtų būti ne žemesni nei pagrindinis vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis, stojant į kolegijas – ne žemesni nei patenkinamas vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis. Šie lygiai bus nustatyti Švietimo įstatyme.

Seimui priėmus šiuos Vyriausybės siūlomus Mokslo ir studijų įstatymo keitimus, suvienodinti reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas būtų taikomi nuo 2021 m.

Visi mokytojai, nepriklausomai nuo darbovietės, įgyja teisę į pailgintas atostogas ir sutrumpintą darbo laiką

Visi mokytojai, nepriklausomai nuo darbovietės, ar jie dirba mokykloje, ar kitoje įstaigoje, turės teisę į pailgintas atostogas ir sutrumpintą darbo laiką. Teisės aktų, reglamentuojančių pailgintas atostogas ir sutrumpintą darbo laiką, pakeitimams 2019-06-20 pritarė Vyriausybė.

Pailgintas 40 darbo dienų atostogas nuo šiol turės ir ne mokyklose dirbantys neformaliojo vaikų švietimo mokytojai, ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, formaliojo profesinio mokymo mokytojai. Jų darbo laikas sulygintas su mokyklose dirbančių mokytojų darbo laiku – 36 valandos per savaitę; anksčiau buvo 40 val. per savaitę.

Pagalbos mokiniui specialistai, teikiantys psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą, taip pat turės teisę į pailgintas 40 darbo dienų atostogas nepriklausomai nuo to, kokioje švietimo įstaigoje jie dirba: mokykloje, pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ar švietimo pagalbos centre. Iki šiol tokią teisę turėjo tik mokyklose ir pedagoginėse tarnybose dirbantys pagalbos mokiniui specialistai.

Vyriausybės sprendimas turės įtakos daugiau kaip 400 ne mokyklose dirbančių mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų. (Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo").

Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m.  birželio 26 d. įsakymu Nr. V-755 patvirtintas Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašas.

Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos apraše nustatoma bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių vertinimo ir aprūpinimo bendrojo ugdymo dalykų vadovėliais bei mokymo priemonėmis tvarka.

Mokykla už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir mokymo priemonėms, gali įsigyti tik įvertintų vadovėlių (apie juos informacija teikiama duomenų bazėje), mokymo priemonių, vadovėlių, skirtų pagal tarptautines programas besimokančiam mokiniui, priešmokykliniam ugdymui skirtų mokymo priemonių.

Mokyklos vadovas:

nustato vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijimo, priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo mokiniams tvarką;

paskiria už vadovėlių ir mokymo priemonių apskaitą, išdavimą ir saugojimą atsakingus asmenis.

Mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba, priima sprendimus:

1. dėl duomenų bazėje esančių įvertintų vadovėlių ar teisės naudotis skaitmeniniais vadovėliais įsigijimo už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms;

2. dėl mokymo priemonių ar teisės naudotis skaitmeninėmis mokymo priemonėmis įsigijimo už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms;

3. dėl įvertintų vadovėlių ir mokymo priemonių ar teisės naudotis skaitmeniniais vadovėliais ir mokymo priemonėmis įsigijimo ne už mokymo lėšas, skirtas vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms.    

Mokyklos vadovas, metams pasibaigus, iki kovo 1 d. mokyklos tarybai pateikia informaciją, kiek ir kokių vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijo mokykla per kalendorinius metus. Informacija, kiek ir kokių vadovėlių ir mokymo priemonių įsigijo mokykla per kalendorinius metus, skelbiama mokyklos interneto tinklalapyje.

Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m.  birželio 27 d. įsakymu Nr. V-757 Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašą.

Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato švietimo ir mokslo stebėsenos paskirtį, uždavinius, objektą ir subjektą, principus, švietimo ir mokslo stebėsenos organizavimą ir vykdymą, rodiklius, jų atrankos kriterijus ir tvirtinimą, disponavimą stebėsenos informacija bei finansavimą.

Švietimo ir mokslo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo ir mokslo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo bei mokslo kokybę laiduojantį valdymą, taip pat informuoti visuomenę apie švietimo ir mokslo būklę.

Dėl praleistų pamokų – pokyčiai: tėvai ir vaikai permainas pajus jau nuo šio rugsėjo 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vieningai sutaria, kad nuo rugsėjo ugdymo įstaigose gydytojų pažymų, išrašomų dėl vaiko ligos, nebeliks, tačiau vis dar nenutarė, kuo tai bus keičiama. Visgi, nutarta, kad nuo šio rugsėjo pateisinamų pamokų tvarka bus tokia: vaikui sunegalavus jau pirmą dieną tėvai ar globėjai turės apie tai pranešti ugdymo įstaigai ir prisiims visą atsakomybę. Vaikui pasveikus pas gydytoją vėl eiti nebereikės.

 Nors SAM, ŠMSM, gydytojų ir ugdymo įstaigų atstovai dėl šio klausimo susitinka ne kartą, ir šįkart galutinių sprendimų nepriėmė. SAM viceministrė Lina Jaruševičienė sakė, kad nutarta sudaryti darbo grupę. „Joje mes nagrinėsime visus einamuosius ir egzistencinius klausimus, susijusius su vaiko lankomumo pateisinimu, neatvykimo į ugdymo įstaigą pateisinimu ir apskritai dėl jo sveikatos, galimų teisių pažeidimo atvejus", – komentavo viceministrė. Po ilgų diskusijų nutarta, kad gydytojo pažyma dėl vaiko ligos ugdymo įstaigai yra neprasminga ir, kaip sako L. Jaruševičienė, nevertinga ir bus ieškoma kitų būdų kontroliuoti tėvų pateikiamą informaciją ugdymo įstaigoms.

Nauja biudžetinė įstaiga – Nacionalinė švietimo agentūra

Ugdymo plėtotės centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo informacinių technologijų centras ir Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra reorganizuojamos jungimo būdu, jas sujungiant į naują juridinį asmenį – Nacionalinę švietimo agentūrą.

Po reorganizavimo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. veiksianti nauja biudžetinė įstaiga – Nacionalinė švietimo agentūra.

Kultūros pasas pildomas naujomis paslaugomis 

Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ĮV-572/V-650 patvirtinta Kultūros paso koncepcija, Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-1000/V-1055 patvirtintas Kultūros paso paslaugų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašas.

Kultūros pasas yra Kultūros ministerijos kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinama priemonė, leidžianti mokiniams kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose. Mokinio kultūros pasui metams skiriama 15 eurų, už kuriuos galima pasirinkti apie keturias kultūros ir meno paslaugas – kultūros renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus ar kultūros renginius, kuriuose vyksta ir kultūrinė edukacija. Siūlomų paslaugų kaina svyruoja nuo 0,3 iki 15 eurų, o kai kurios paslaugos yra nemokamos.

Kultūros paso priemonė buvo pradėta įgyvendinti nuo 2018 metų rudens pasiūlius apie 400 kultūros ir meno paslaugų pradinių klasių mokiniams. Nuo 2019 metų balandžio Kultūros pasas pradėjo veikti visa apimtimi – juo naudotis gali visų klasių mokiniai. Po pirmojo šių metų kvietimo teikti Kultūros paso paslaugas kovo mėnesį ekspertų komisija atrinko daugiau kaip 700 papildomų paslaugų visų klasių moksleiviams, ir bendras jų skaičius šiuo metu viršija 1100

2018 m. Kultūros pasui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 624,4 tūkst. eurų, 2019 m. skirta 4,43 mln. eurų.

Švietimo ir sporto skyriaus informacija