Nuotraukos autorius: V.Balkūnas

Nuo liepos 1-osios – svarbūs pokyčiai: ką turime žinoti

Nuo liepos 1-osios atsiranda pokyčių, kurie gyventojams yra gana svarbūs. Jie susiję ir su kelionėmis į Kaliningrado sritį, ir su būsto paskolomis, ir su mokesčiais. Tai verta prisiminti.

Parama pirmajam būstui. Nuo liepos 1-osios įsigalioja Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas. Tokias šeimas rems ne tik valstybė, bet ir savivalda bei verslas, kartu finansuodami iki 50 proc. būsto vertės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų. Iki šiol vaikų neturinčioms jaunoms šeimoms – iki 35 metų amžiaus, buvo numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.

Pensijų kaupimas.

Liepos 1-ąją visi jaunesni negu 40 metų asmenys automatiškai atsitiktine tvarka įtraukiami į pensijų kaupimo sistemą. Jiems dar metų pradžioje buvo priskirtas pensijų kaupimo fondas. Pensiją kaupti nuo liepos pradės tie gyventojai, kurie šių metų sausio 2 dieną buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą arba vykdė bet kurią savarankišką ekonominę veiklą Lietuvoje – turėjo tą dieną galiojantį verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, individualią įmonę, buvo mažosios bendrijos nariai. Taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie 2013 metais pensijų kaupimą sustabdė, neatsižvelgiant į jų amžių šiandien. „Sodra“ skaičiuoja, jog tokių gyventojų, kurie įtraukiami į kaupimą šiemet, yra 152 tūkstančiai. Pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja visi dirbantieji, o jei žmogus to nenori, turi aktyviai išreikšti valią.

Pridėtinės vertės mokestis.

Nuo šių metų liepos 1 dienos apie 40 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų – juridinių asmenų – gali pasikeisti PVM deklaravimo ir sumokėjimo terminus. Tos įmonės, kurios PVM deklaruodavo ir mokėdavo kas kalendorinį mėnesį, nuo šiol turi teisę pateikti prašymą prailginti šį laikotarpį iki kalendorinio ketvirčio, jeigu jų ekonominės veiklos pajamos per praėjusius metus neviršijo 300 tūkst. eurų.

Gaudys slapukus.

Nuo liepos 1 dienos Valstybinė mokesčių inspekcija didžiausią dėmesį skirs tiems, kurie buvo vengė mokesčių, tačiau nepasinaudojo galimybe atsiskleisti. Taip pat VMI dėmesio sulauks tie, kurie nepašalino mokestinių tyrimų metų nustatytų prieštaravimų arba yra kontroliuojamų sektorių mokesčių mokėtojai ir jų veikloje nustatytos rizikos. Kontroliuojami sektoriai yra mėsos, statybos, naudotų automobilių prekybos, remonto ir viešojo maitinimo.

Keičiasi vizų išdavimo tvarka.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja vizų išdavimo tvarka į Kaliningrado sritį vykstantiems Lietuvos piliečiams. Elektroninės vizos bus nemokamos. Norint ją gauti, reikės užpildyti prašymo formą Rusijos Federacijos (RF) Užsienio reikalų ministerijos puslapyje. Tą padaryti reikės likus mažiausiai keturioms dienoms iki planuojamos atvykimo dienos.

RF ambasados Vilniuje teigimu, naujoji tvarka padės sustiprinti Kaliningrado ir Lietuvos gyventojų ryšius, o Rusija tokio žingsnio imasi esą vien tik iš draugiškų paskatų.

Registrų centras dirbs ilgiau.

Nuo liepos 1 d. keičiasi Registrų centro (RC) klientų aptarnavimo padalinių darbo laikas. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje jie dirbs ilgiau: pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro, o penktadieniais – nuo 8 val. ryto iki 16 val. vakaro. Kituose didmiesčiuose esantys padaliniai ir RC konsultacijų centras pirmadieniais-ketvirtadieniais dirbs nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, o penktadieniais –nuo 8 val. ryto iki 16 val. vakaro be pietų pertraukos. Mažesniuose RC klientų aptarnavimo padaliniuose pietų pertrauka perkeliama valanda vėliau, t. y. nuo 13 iki 14 valandos. Iki šiol dalis RC klientų aptarnavimo padalinių užsidarydavo tuo pat metu, kai darbą baigdavo ir dauguma žmonių. Jie po darbo nebegalėdavo gauti RC paslaugų.

Keičiasi užsieniečių pakvietimo tvarka.

Nuo liepos 1 dienos paprastėja užsieniečio kvietimo atvykti į Lietuvą pateikimo procedūra. Nereikės teikti prašymo kvietimui patvirtinti ir laukti, kol prašymas bus išnagrinėtas. Norint pakviesti užsienietį pakaks užpildyti ir pateikti kvietimą – tarpininkavimo raštą Šengeno vizai gauti.

Skubioji pagalba.

Nuo 2019 m. liepos 1 d. telefono numeris 112 turi būti vadinamas skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Skubiosios pagalbos tarnybomis yra įvardijamos policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir aplinkos apsaugos pajėgos. Kaip rodo statistiniai duomenys, netiksliniai skambučiai sudaro apie trečdalį visų atsakytų skambučių. Jie užima linijas ir trukdo prisiskambinti žmonėms, kuriems tuo metu iš tiesų reikia pagalbos – į netikslinius skambučius atsiliepę operatoriai gaišta laiką bandydami išaiškinti žmonėms, kur reikėtų kreiptis dėl jiems rūpimų klausimų.

Sustiprinta elektrinių paspirtukų ir motorinių dviračių kontrolė.

Nuo liepos 1 dienos visam vasaros sezonui bus sustiprinta elektrinių paspirtukų ir motorinių dviračių kontrolė. Kontrolė bus sustiprinta visos šalies mastu. Atskiri teritoriniai komisariatai patys spręs, kokių kontrolės priemonių imtis. Anot policijos atstovų, bus rengiami reidai ar kitos kontrolės priemonės. Taip pat ruošiamasi stiprinti dėmesį ir festivaliuose, ten bus kontroliuojamas elektrinių paspirtukų ir kitų alternatyvių transporto Šiais metais elektrinių paspirtukų vairuotojai pateko į maždaug 30 eismo įvykių, tai sudaro apie 2 procentus nuo visų šalies eismo įvykių. Elektriniai paspirtukai paprastai priskiriami prie motorinių dviračių, todėl jie turi laikytis dviračiams keliamų reikalavimų. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, tai – 3-7 kilometrai per valandą. Važiuodamas važiuojamąja dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Audrė Srėbalienė

lrytas.lt informacija