Taromatai turi vieną trūkumą, dėl kurio nukenčia visi

Lietuviai jau įprato naudotis taromatais, tačiau vis dar išlenda sistemos spragos. Akivaizdu, kad atliekų rūšiavimo procesas vyksta ne itin sklandžiai. Kodėl vis dar negalime priduoti tokių plastikinių pakuočių, kuriose buvo pienas ar jogurtas? Kaip pakito surenkamos taros kiekio santykis parduotuvėse, taromatuose ir rūšiavimo konteineriuose? Kodėl taromatai vis dar nepriima vyno bei kitų stipriųjų gėrimų taros? Sostinės Gedimino prospekte esančioje „Maxima“ parduotuvėje, nuolat rikiuojasi rūšiuotojų eilė. Čia stoviniavusi 68-erių Elena tvirtino, kad rūšiavimas jai jau tapo kasdienybe: „Mūsų kiemelis mažas, jame nėra rūšiavimo konteinerių, todėl dažnai tenka ateiti į šią parduotuvę. Gaila, kad taromatas nepriima stipriųjų gėrimų taros, nes jei tokia galimybė būtų, tikrai nemesčiau stiklo prie buitinių atliekų. Man patinka prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.“

Nepatogi tema

Naujos naują rūšiavimo sistemą lietuviai prisijaukino greitai, tačiau vis dar kyla nepasitenkinimas dėl to, kad nesutvarkyta vyno ar degtinės butelių rūšiavimo sistema.

Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pasidžiaugė, kad jau daugiau nei 2,5 metų mūsų šalies gyventojai atsakingai rūšiuoja ir taromatuose priduoda panaudotas vienkartines bei daugkartines pakuotes. „Į mūsų prekybos tinklo parduotuves, kuriose nėra taromatų, pirkėjai atvyksta priduoti tik stiklinės daugkartinės taros, tačiau šia galimybe naudojasi labai maža dalis gyventojų. Tose parduotuvėse ši tara yra priimama rankiniu būdu. Pakuočių surinkimo procesas taromatuose yra daug paprastesnis“, - komentavo pašnekovė.

Lietuvos užstato sistemą kontroliuojančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas teigė: „Tai jau būtų ne mūsų sprendimas. Seime šiuo metu yra registruota pataisa, kurią priėmus stipraus alkoholinio gėrimo stikliniai buteliai irgi dalyvautų užstato sistemoje, tačiau tam reikalingas valdžios pritarimas. Šiuo metu Aplinkos ministerija vykdo tokio galimo sprendimo vertinimą. Suskaičiuoja, kokia būtų nauda aplinkosaugai, kiek tas galimai kainuotų. Užsakyta studija jau eina į pabaigą ir artimiausiu metu bus aiškios visos išvados.“ Apie Seime įregistruoto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. pakeitimo įstatymo projekto eigą, kuriuo siūloma išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų – vyno, degtinės ir t.t. – pakuotes, yra tikslesnių žinių.

„Atliktas sistemos plėtros poveikio vertinimas, kurio prašėme kreipdamiesi į svarbiausias institucijas dar pernai metų pavasarį parodė, kad siekiant didinti stiklo pakuotės surinkimą, konteinerinės sistemos plėtra yra daug efektyvesnis būdas. Be to, šios alternatyvos įgyvendinimas vertinant finansinį aspektą yra beveik 5 kartus pigesnis nei užstato sistemos plėtros alternatyva“, – sakė organizacijos „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius.

Kaina per didelė

Nepriklausomos studijos skaičiavimais, tokiam projektui įgyvendinti prireiktų apie 120 mln. eurų papildomų investicijų. Šios investicijos galiausiai būtų perkeltos ant eilinių pirkėjų pečių. „Atliktas užstato sistemos plėtros ekonominis vertinimas atskleidė, kad šios sistemos plėtra neatsipirktų. Tyrimą atlikę nepriklausomi ekspertai patvirtino, kad esamos konteinerinės sistemos plėtra yra kur kas efektyvesnis būdas siekiant užsibrėžto tikslo - didinti stiklo pakuotės surinkimą.

Priėmus siūlomus pakeitimus, dabar veikianti konteinerinė rūšiuojamojo surinkimo sistema taptų didele dalimi nereikalinga – stiklo konteinerių tinklą toliau turėtų išlaikyti jame likę – pavyzdžiui, konservuotų agurkų ar pomidorų, pieno, mėsos ir kitų produktų gamintojai ir importuotojai, o tai reiškia, kad ir šie produktai brangtų“, – apibendrino „Žaliojo taško“ vadovas. Pieno pakuočių rūšiavimas taromatuose - palanku USAD generalinis direktorius G. Varnas pasakojo, kad prieš įdiegiant užstato sistemą, buvo surenkama mažiau nei 30 proc. gėrimo pakuočių, t. y. mažiau nei trečdalis. „Žinant, kad gėrimo pakuočių yra išleidžiama 600-700 milijonų vienetų per metus, reiškia, kad anksčiau kasmet po pusę milijardo gėrimo pakuočių nebuvo sutvarkoma ir jos papuldavo į miškus, ežerus, sąvartyną.

Šiais metais mes jau aiškiai žinome kiek sutvarkėme pakuočių - tai 93 proc. - tris kartus daugiau nei iki šiol. Tuo tarpu pernai sutvarkėme 92 proc. Kaip matote, rezultatai ir taip aukšti, bet nenustoja kilti, tad buvusios aukštos gamtos taršos jau nebeliko. Jei lygintumės su kaimynais latviais arba lenkais, kurie užstato sistemos išvis neturi, esame šalis lyderė. Todėl ne šiaip sau į Lietuvą plūsta įvairios delegacijos ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Štai neseniai buvo atvykę atstovai iš Kinijos, o iš Australijos atvyko pats aplinkosaugos ministras, tad turime kuo didžiuotis“, - naujienų portalui lrytas.lt pasakojo USAV vadovas G.Varnas. Tapdama viena iš stropiausiai šiukšles rūšiuojančių visuomenių, galėtume pagalvoti kaip dar įmanoma išnaudoti sėkmingai veikiančią taromatų sistemą. Vienas iš dažnai buityje nuskambančių nuogąstavimų yra noras visus plastikinius butelius priduoti taromatuose.

Nors Seimo priimtame įstatyme šiuo metu nenumatyta, kad pieno pakuotės joje dalyvautų ir dalyvauja rūšiavimo konteineriuose sistemoje, būtų itin paranku tokių produktų kaip „Dvaro pienas“, „Dobilo pienas“ ir pan. tarą priduoti kartu su kita tara.

Karolina Rimskytė 

Lrytas.lt informacija