Svarbiausiu didelių švenčių akcentu išlieka fejerverkai
Tikriausiai esate kada stovėję minioje, kai dangus virš jūsų staiga nušvinta spalvomis, o ausis užpildo griausmingi sprogimai. Fejerverkai – tai ne tik šviesos ir garso šou, bet ir emocija, kuri sujungia žmones. Lietuvoje kultūriniai festivaliai ir miesto renginiai neįsivaizduojami be šių šviesos spektaklių. Nuo „Jūros šventės“ Klaipėdoje iki „Kauno Hanza dienų“ – fejerverkai tampa kulminacija, kurią prisimena visi.
Kodėl fejerverkai?
Fejerverkai per kultūrinius renginius nėra tik gražus reginys – jie turi gilią prasmę. Jie simbolizuoja šventę, triumfą ir bendrystę. Pagalvokite apie tai: kai paskutinis festivalio akordas nuaidi, o dangus sužimba, ar nejaučiate, kad tai – tarsi taškas ant „i“? Remiantis "Statista"; duomenimis, 2022 m. pasaulinė fejerverkų rinka buvo verta 3,6 milijardo JAV dolerių, o didelė dalis šios sumos tenka būtent festivaliams ir viešiems renginiams. Lietuvoje tikslios statistikos trūksta, bet akivaizdu, kad fejerverkai yra neatsiejama didžiųjų švenčių dalis.
Pavyzdžiui, Klaipėdos „Jūros šventė“, kasmet sutraukianti apie 500 000 lankytojų ir tradiciškai baigiasi fejerverkais. Organizatoriai teigia, kad fejerverkų šou yra vienas labiausiai laukiamų momentų – jis ne tik užbaigia šventę, bet ir pritraukia turistus. 2023 m. Jūros šventės metu fejerverkų trukmė siekė net 12 minučių, o jų kaina, anot vietos žiniasklaidos, buvo apie 15 000 eurų.
Populiariausi renginiai su fejerverkais lietuvoje
Lietuvoje fejerverkai šviečia ne tik per valstybines šventes – kultūriniai festivaliai ir miesto renginiai yra jų scena. Štai keletas pavyzdžių:
· Jūros šventė: Jau minėtas renginys Klaipėdoje, vykstantis kasmet, liepos pabaigoje.
· Kauno Hanza dienos: Gegužę vykstantis festivalis, skirtas Hanzos sąjungos paveldui, kasmet pritraukia apie 300 000 žmonių.
· Vilniaus festivalis: Vasaros metu vykstantis muzikos ir kultūros renginys, kuriame fejerverkai kartais naudojami atidarymui ar uždarymui pabrėžti.
Šie renginiai rodo, kad fejerverkai Lietuvoje nėra tik pramoga – jie tampa tradicija. Remiantis Lietuvos turizmo departamento duomenimis, kultūriniai renginiai 2022 m. sudarė 12 % viso turizmo pajamų, o fejerverkai dažnai minima kaip turistų traukos elementas.
Kaip fejerverkai kuria atmosferą?
Įsivaizduokite: stovite Kauno senamiestyje per „Hanza dienas“, aplink šurmuliuoja minia, o staiga dangus virš Nemuno sužimba raudonais, mėlynais ir auksiniais atspalviais. Ar nejaučiate, kaip širdis ima plakti greičiau? Fejerverkai veikia mūsų pojūčius – jie ne tik matomi, bet ir girdimi, jaučiami. Psichologai teigia, kad tokie reginiai sukelia dopamino išsiskyrimą, o tai reiškia, kad jaučiamės laimingesni. Tyrimas, atliktas "Eventbrite", rodo, kad 68 % festivalių lankytojų teigia, jog fejerverkai yra „labai svarbi“ arba „esminė“ šventės dalis. Lietuvoje šis skaičius gali būti dar didesnis, nes mūsų šventės dažnai siejamos su emociniu pakilimu.
Ekonominis aspektas
Fejerverkai – ne pigi pramoga. Vidutiniškai 10 minučių profesionalus šou Lietuvoje kainuoja nuo 5 000 iki 20 000 eurų, priklausomai nuo masto ir efektų. Pavyzdžiui, 2023 m. Vilniaus Katedros aikštėje vykusio fejerverkų šou biudžetas, anot savivaldybės, siekė 18 000 eurų. Tai sudarė apie 5 % viso renginio biudžeto. Tačiau investicija atsiperka - renginiai su fejerverkais pritraukia 20–30 % daugiau lankytojų, o tai skatina vietos verslus – kavines, viešbučius, parduotuves.
Pasaulinė statistika rodo, kad fejerverkų pramonė kasmet auga 4–5 %. Lietuvoje šis augimas gali būti lėtesnis dėl sezoniškumo, bet kultūriniai renginiai užtikrina stabilų poreikį. Ar tai reiškia, kad fejerverkai tampa neatsiejama mūsų švenčių dalimi? Panašu, kad taip.
Aplinkosaugos dilema
Tačiau ne viskas taip spalvinga, kaip atrodo. Fejerverkai kelia triukšmą ir taršą. Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, vieno fejerverkų šou metu į orą gali patekti iki 50 kg kietųjų dalelių – tai prilygsta nedidelio gaisro poveikiui. Lietuvoje, kur gamta yra mūsų pasididžiavimas, tai dažnai sukelia prieštaringų klausimų. Pavyzdžiui, 2022 m. per „Jūros šventę“ kilo diskusijų dėl fejerverkų poveikio paukščiams ir jūros gyvūnams.
Vis dėlto sprendimai jau randami. Kai kurie festivaliai, pavyzdžiui, „Granatos Live“, eksperimentuoja su tyliaisiais fejerverkais arba lazerių šou, kurie sumažina triukšmą 80 %. Ar tai ateitis? Galbūt. Bet kol kas tradiciniai fejerverkai išlieka karaliais.
Kaip planuojami fejerverkai?
Fejerverkų šou – tai ne chaotiškas sprogimų rinkinys, o kruopščiai suplanuotas spektaklis. Lietuvoje dirba profesionalios pirotechnikos kompanijos, kurios derina šūvius su muzika ir renginio tema. Pavyzdžiui, per 2023 m. „Kauno Hanza dienas“ fejerverkai buvo sinchronizuoti su lietuvių liaudies motyvais – tai truko 10 minučių ir kainavo apie 12 000 eurų.
Profesionalūs šou sudaro 70 % visų fejerverkų naudojimo viešuosiuose renginiuose Lietuvoje. Likę 30 % – tai smulkesni, privačių asmenų ar bendruomenių inicijuoti šūviai. Planavimas užtrunka nuo kelių savaičių iki mėnesių, o sauga – prioritetas numeris vienas.
Ką sako žmonės?
Paklausus festivalių lankytojų, ką jie mano apie fejerverkus, atsakymai dažnai būna emocingi. „Tai tarsi šventės desertas“, – sako 28 metų kaunietė Rasa, kasmet lankanti „Hanza dienas“. Tuo tarpu 45 metų klaipėdietis Jonas priduria: „Be fejerverkų Jūros šventė nebūtų tokia pati.“ Apklausos rodo, kad 82 % lietuvių fejerverkus sieja su šventine nuotaika.
Fejerverkai kultūriniuose festivaliuose ir miesto renginiuose Lietuvoje – tai daugiau nei tradicija. Jie kuria emocijas, pritraukia minias ir palieka įspūdį, kuris išlieka ilgam. Nors kainos, tarša ir triukšmas kelia iššūkių, jų magija kol kas nenugalima. Tad kitą kartą, kai stovėsite po spalvotu dangumi, pagalvokite: ar tai ne puikiausias būdas švęsti gyvenimą?
Komentarai
Komentarų nėra