Kavos tirščiai: daugelis naudoja sode, bet nežino, kur jų geriau nedėti

Kavos tirščiai – puikus būdas  pagerinti dirvožemį ir paskatinti augalų augimą. Kaip rašoma portale „The Spruce“ jie yra organinių medžiagų šaltinis, kurį galima naudoti komposte arba kaip trąšą, kuri gerina dirvožemį.

Kavos tirščiai turi apie 2 proc. azoto ir nedidelius fosforo, kalio bei kitų mikroelementų kiekius (kalcio, magnio, vario, geležies, cinko), kurie padeda augalams augti.  Kompostuojant kavos tirščiai priskiriami „žaliosioms“ medžiagoms – azoto turinčioms atliekoms. Jie neturėtų sudaryti daugiau nei 20 proc. viso komposto tūrio. Komposte būtina išlaikyti pusiausvyrą su „rudosiomis“ medžiagomis, pavyzdžiui, sausais lapais ar popieriumi, santykiu maždaug 4:1. Per didelis kiekis „žaliųjų“ medžiagų gali sukelti nemalonų kvapą, o per mažas – stabdyti komposto kaitimą. Kavos tirščius galima naudoti kaip trąšą – juos įmaišant į viršutinį dirvožemio sluoksnį arba pabarstant plonu sluoksniu (apie 1 cm). Per didelis kiekis gali suformuoti vandeniui nepralaidų sluoksnį.

Dar vienas būdas – vadinamoji „kavos arbata“: 2 puodeliai naudotų tirščių užpilami maždaug 5 litrais vandens ir paliekami, kad pritrauktų. Gautas skystis naudojamas kaip skysta trąša arba purškiamas ant augalų lapų. Svarbu: kavos tirščių nereikėtų naudoti sėklų dygimo vietose, nes jie gali sulėtinti daigumą. Tirščiai ypač tinka rūgštesnę dirvą mėgstantiems augalams, tokiems kaip azalijos, hortenzijos, magnolijos, šilauogės ir pomidorai. Tuo tarpu augalams, mėgstantiems šarmingesnę dirvą (pvz., hostoms ar pelargonijoms), jie netinka. Tyrimai rodo, kad kavos tirščiai gali padėti atbaidyti ir kai kuriuos kenkėjus – sraiges, uodus, blusas ir vapsvas.

lrytas.lt informacija