Drugelis apdegė sparnus. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Nakties tyloj ištirpo tavo žodžiai,
Kuriuos aš godžiai gėriau į save,
Paklydę mintys blaškosi nuobodžiai,
Rusena žvakė, o aplink tamsa.
Kodėl reikėjo vėl tave sutikti,
Į savo širdį įsileist jausmus?
Juk vieną kart apdegusi nuo meilės
Suprast turėjau, kad jinai pražus.
Ir vėl viena, tik tyliai dega žvakė,
Jos kvapas sugeria mano mintis,
Turbūt abu mylėti nemokèjom
Jei vėl jausmus pasiglemžė naktis.
Vėl širdyje žaizda ir praradimas,
Sudegę tiltai ir naktis juoda,
Pradingęs laikas ir beprasmė meilė
Ir vėl tavęs šalia manęs nėra.
Jaučiuosi tarsi tas drugelis,
Kuris į ugnį puolęs apdegė sparnus.
Ir vėl neliko mūsų meilès kelio
Naktis pasiglemžė visus jausmus.
© Copyright Irena M.L.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą