Per vėlu. Vaclovas Matažinskas

Aš neradau to, ko ieškojau...
Gal nemokėjau aš tikėt?
Gal per anksti ieškot nustojau,
O gal reikėjo dar į viršų palypėt?

Nepasiekiau aukščiausio taško,
Nes netikėjau, kad pasiekt galiu.
Nepriėjau užsibrėžtojo krašto,
Dabar gal būt jau per vėlu.

O gal nevėlu, vėlu juk nebūna.
Gal tai ne noras pačiam surast save?
Kažkur tai noras tas prakeiktas tūno
Ar gali jis priverst ieškot mane?

Ieškoti to, ką jau seniai surast turėjau,
Ko gal jaunystėje tingėjau aš ieškot,
Ką jau seniai mintyse aš mylėjau.
Gal nereikėjo man tuomet sustot?

Praėjo metai, prarastas jau laikas.
Daug liko praeity gražių minčių,
Bet ir dabar dar myliu jas kaip vaikas,
Tik vis nespėju aš pagauti jų visų.

O gaila, prarasta daug laiko...
Deja, nesugrąžinsiu aš jau jo atgal
Ir mintys jau kitokios pievom braido...
O kaip norėtųsi sugrįžt... O gal?

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.