Mes nepakeisime. Vaclovas Matažinskas

Jau aušta rytas, dangus niūrus...
O gal dar saulė pamalonins mus?
Juk nieks nežino, kokia bus ta diena.
Mes ne aiškiaregiai, o dienos tik pradžia.

O kokia bus, tokia tegu ir būna,
Nuo to mano planai tikrai ne griūna.
Likimas gali juos pakoreguoti,
O dėl lietaus ar saulės nėra ko bijoti.

Aš ne sinoptikas, nenoriu aš spėliot
Ir ne sava valia žmonėms kažką meluot.
Rašau eiles ir nežinau jūs tikite ar ne,
Kažkas eilėse pamato ir save.

Kažkas eiles tas priskiria ir man,
Ne kartą išsiskyręs jau buvau
Aš nepykstu, reiškia gerai rašau,
Jeigu ir žmonės tiki tuo, ką aš matau.

Matau aš daug, matau galbūt kitaip,
Girdžiu aš muzikos garsus savaip...
Štai ir orai, kad ir niūru, bet man gražu.
Aš niūrume tame kažką savotiško randu.
 
Yra likimas, yra viskam Dievo valia,
Mes nepakeisime tėkmės, ne mūsų pareiga.
Mes tik gyvenkime, gyvenkim šia diena,
Juk nieks nežino, ką atneš mums rytdiena...

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.