Apsikabinsiu. Vaclovas Matažinskas
Apsikabinsiu beržą svyruonėlį,
Apžvelgsiu platų dangaus mėlį,
Žvilgsniu kabinsiu Nemuno aš vingį.
Vanduo jame be galo gražiai spindi.
Aš beržui išsakysiu savo skausmą,
Ir prašysiu iš šakų surišti plaustą.
Plaustu aš plauksiu Nemunu senu
Ieškoti pamestų savų jausmų.
Jausmų, kuriuos su meile praradau...
Dabar taip skaudžiai jų pasigedau.
Jausmai dar liko, bet užšalę, netikri,
Kažkur širdies kertelėj paslėpti.
Kur plaukti? Kur srovė mane nuneš?
Gal ten širdis jausmus ir meilę ras?
Gal bangos priplakė kažkur kitam krante,
Gal ji išsekusi vardu šaukia mane?
Dar truputį palauk, aš jau plaukiu
Ir plaukdamas tave vardu šaukiu.
Gal aidas tavo aidą susiras,
Kur nunešė tave srovė – nuves?
Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Apie viską iš širdies...", 2017 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.
Komentarai
Komentarų nėra