Sorry. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė
Nuskubėjo, nuriedėjo
Į pakalnę metai.
Pasivyti jų nespėjau,
Ech, „bala nematė“.
Nei aš verksiu, nei liūdėsiu –
Jų nesustabdysiu.
Dar gyvensiu, dar mylėsiu,
Dar eiles rašysiu.
Metai mano – ne našta,
Tai tik patirtis gera.
Nors tų metų nemažai,
Bet širdis jauna tikrai.
Tad riedėkit, mano metai,
Sukitės tarsi verpetai.
Kol širdis dar džiaugtis nori,
Nepavysit manęs... Sorry...
Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.
Komentarai
Komentarų nėra