Kiek turim laiko? Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Kiek laiko turim mes,
Nežinom niekas.
Kai gimėm, nieks limito nenustatė.
Ir kaip naudoti laiką
Nieks nemokė mūs.
Ir patys mes nepagalvojam,
Kad mūsų laikas,
Kaip gyvenimas trapus.

Jį švaistome į kairę ir į dešinę,
Jo nebranginam ir netaupome visai.
Nesusimąstom, kaip tas laikas tirpsta,
Galvojam – jo užteks mums amžinai.

Bet kartais tas begėdiškas likimas pasako –
Viskas. Tavo laiko nebėra.
Tada suprantam, kad tikrai nežinom,
Ar liko nors truputis, ar jau ne.

Todėl dabar mylėkim ir gyvenkim,
Draugaukime, lankykime tėvus.
Dabar, ne ryt,
Ką reikia padarykim,
Nes nieks nežinom, ar dar laiko bus.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą