Nerandu tavęs. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Krūtinę man lyg
Stiklo šukėm raižo.
Kaip iškentėt,
Kai skausmas toks nuožmus.
Tu lyg šešėlis pradingai
Į niekur,
Išeidamas
Į laimę uždarei vartus.

Aš nežinau,
Kur man tavęs ieškoti,
Kaip šaukt tave,
Kokiu vardu.
Be adreso ir be namų klajoji,
Net laiško parašyt
Tau negaliu.

Tu išėjai,
Širdy palikęs skausmą.
Sudaužęs, kas brangiausia,
Išbarstei šukes.
Ne kartą jau bandžiau
Jas suklijuoti,
Deja, kas kartą
Vėl nuleisdavau rankas.

Dabar jau tau tik
Laimės palinkėt galėčiau,
Kurią tu šimtą kartų
Savo rankom suardei.
Ir, patikėk,
Labai, labai norėčiau,
Kad pasibaigtų man
Kančios keliai...

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.