Aš kvietkų tau. Vaclovas Matažinskas

Aš kvietkų tau, Maryt, nuskyniau,
O gal išroviau su šaknim,
Takucį in tų pievų aš numyniau,
Tį kalbinau tavi mincim.
Neširsk, kad aš dar nesiskucis,
Ir tokis maknotas, ar širsci,
Tau šyrdzį gal sumynkšcis tas kvietkucis,
Labai jau tu man pacinki.
Aš vienišas dartės, ir tu našlalė,
O gal suveikim mes krūvon,
Ba meilės dar akvacina sana širdzelė,
Cik nesakyk, kad velnias man galvon.
Aš kvietkų tau, Maryt, nuskyniau,
Kų man sakysi, aš nežnau,
Širdzin tį kokį jausmų aš pacyriau,
Suveic in krūvų aš tavį prašau...
 
Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Dzyvai an margo svieto", 2019 m.