Meilės styga. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Neieškokim kaltų,
Jų nėra ir nebus,
Kai tarei man sudie,
Verkė net ir dangus.

Rodos, žemė visa
Jautė sielvartą mano,
Net ir paukščiai lizduos
Liūdną dainą skardeno.

Net lašeliai rasų
Nenukrito. Sustingo.
Rodos, nieks netikėjo,
Kad mūs meilė pradingo.

Tiktai aš supratau –
Viskas baigės. Nėra.
Supratau, kad nutrūko
Mūsų meilės styga.

Suprantu, kad jau baigės
Mūsų meilės daina,
Ji nutyla, kai trūksta
Įsitempus styga.

Iš Irutės - Matažinskaitės Lazickienės knygos "Mano eilės - tai mano gyvenimas", 2018 m.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą