Naktinė meilės plaštakė. Vaclovas Matažinskas

Naktinę plaštakę mėnulis apšviečia,
Ant žiedo nutūpus švelniai jį paliečia,
Lyg lūpos paliestų akis mylimos,
Aš taip pasiilgau tavos šilumos.
 
Naktis tarp žiedų, aš plaštakę stebiu,
Norėčiau paliesti, tačiau negaliu,
Plaštakė nuskrido, tu rūke pradingai,
Liko aplinkui kvapnūs žiedai.
 
Einu aš tolyn, tą plaštakę vejuosi,
Per savo mintis, kaip per rūką iriuosi,
Iškyla vaizdai, vėl plaštakė marga,
Rodos,  pagausiu ją, apčiuopsiu tave.
 
Ir vėl šaltos rasos mėnulio šviesoje,
Pradingusi meilė, kaip plaštakė rūke,
Matau baltą žiedą, matau aš tave,
Nespėju paliesti, dingsti naktyje.

Iš Vaclovo Matažinsko knygos "Aš meilę amžiną dainuoju...", 2018 m. Autoriaus knygą platina pats autorius: Vaclovas Matažinskas.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą