Jau nepasiilgstu. Irutė Matažinskaitė - Lazickienė

Aš jau nepasiilgstu vasaros naktų
Ir atviro nakties dangaus,
Žvaigždelių, kabančių virš debesų
Ir mūsų pokalbio tylaus.

Nesigailiu nepasakytų žodžių,
Nei atspindžio mėnulio ežere,
Griaustinio, kuris dangų skrodžia
Ir dviejų siluetų naktyje.

Nepasiilgstu to, ką esame patyrę,
Nakties tyloj, mėnulio šviesoje,
Nes jau seniai likimas mus išskyrė
Ir praeitis jau negyvena manyje.

Išmokau aš viena stebėti dangų,
Viena skaičiuoti naktyje žvaigždes,
Net tavo veidas atminty išbluko,
O vasaros naktis šviesi ir be tavęs.

Nekaltinu nei laiko, nei likimo,
Seniai pasukome abu kitais keliais,
Net mano norai jau visai kitokie,
Galbūt todėl, kad tapom svetimais.

© Copyright
Irena M.L.

Irutė Matažinskaitė Lazickienė facebook paskyros

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą