Korupcijos zona paskelbti Druskininkai sukilo: Seimui įteikė aiškų prašymą

Jeigu aukščiausi valstybės pareigūnai jau keletą metų skelbia, kad Druskininkai – korupcijos zona, kas lieka bylas ir skundus nagrinėjantiems prokurorams ir teisėjams? Kieno ranka diriguoja pareigūnams, nutarė paklausti patys kurorto gyventojai. Verslo asociacijos Druskininkų klubo atstovai vakar Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui ir parlamento frakcijoms įteikė beveik 6,5 tūkstančio gyventojų pasirašytą prašymą išsiaiškinti, ar politikai nedaro neteisėtos įtakos teisėsaugai. Tiek parašų per mėnesį surinkę Druskininkų atstovai ragina Seimą sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri turėtų atsakyti, ar dešimtis su Druskininkais susijusių tyrimų pastaraisiais metais vykdę prokurorai ir teisėjai iš tiesų nejautė politikų spaudimo ir kodėl dauguma bylų buvo patikėtos tiems patiems pareigūnams.

Įvaizdis kenkia verslui

„Viešojoje erdvėje nuolat skleidžiama informacija, kuria siekiama menkinti Druskininkų ir jo mero vardą, žemina kurorto ir jų gyventojų orumą, kenkia verslo aplinkai“, – teigiama peticijoje. Vietos verslininkai nerimauja, kad pastarųjų metų įvykiai ir Druskininkus menkinantys pareiškimai kenkia tiek kurorte veikiančiam verslui, tiek būsimoms investicijoms. Iš 6500 pasirašiusiųjų šį dokumentą – beveik 5 tūkst. Druskininkų gyventojų.

Nuteisė ir be teismo

Sudaryti Seimo komisiją prašantys Druskininkų gyventojai ir 18 kurorto savivaldybės tarybos narių nurodė, kad nuo 2011 metų buvo prirašyta per 100 skundų, pradėta daugiau kaip 40 įvairių tyrimų ir dėl savivaldybės vadovų, ir dėl jų šeimos narių. Vos prasidėję tyrimai dėl Druskininkų iš karto virsta garsiomis bylomis, kurių komentuoti nevengia kai kurie Seimo nariai ir net prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nelaukdami tyrimo pabaigos ar galutinių sprendimų politikai ne kartą viešai pareiškė, kad neteisėtus pastatus būtina nugriauti, o kaltus asmenis nuteisti. Sudaryti Seimo komisiją prašantys Druskininkų atstovai atkreipė dėmesį, kad politikai viešai suformavo aiškią išankstinę nuomonę, jog Druskininkų savivaldybė – akivaizdžiai korumpuota, o toks jų sukurtas įvaizdis gali paveikti teisėsaugos pareigūnus.

Kovotojai – vis tie patys

Seimo prašoma ištirti, kokią įtaką valstybės institucijoms ir teisėjams 2011–2018 metais galėjo daryti prezidentė D.Grybauskaitė bei jos patarėjai, Seimo nariai Vitalijus Gailius, Jurgis Razma ir Arvydas Anušauskas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Apkaltinti Druskininkų savivaldybės vadovus korupcija ir kitokiais nusikaltimais ne kartą bandė ir daugybę skundų prirašę vietos politikai – liberalai Valdas Trinkūnas ir Juozas Šarkus, konservatorius Vilius Semeška. Pareiškime teigiama, kad šių politikų dėmesys Druskininkams galėjo turėti įtakos teismų procesams ir priimtiems sprendimams.

Skundai keliavo per Seimą

Aiškintis, kurie politikai teisėsaugos institucijoms persiunčia skundus ir nurodymus kuo greičiau juos tirti, Druskininkų savivaldybės atstovai bandė ir anksčiau. Kad gautų iš Seimo tokios informacijos, Druskininkų savivaldybei atstovaujantys advokatai sugaišo pusantrų metų. Gavus dokumentus paaiškėjo, jog savotišku paštininku dirbo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, šiuose savivaldos rinkimuose Joniškio meru išrinktas V.Gailius. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Generalinei prokuratūrai ir kitoms institucijoms persiuntė daugybę skundų, kuriuos buvo pasirašę jo partijos kolegos Druskininkų liberalai. Vien Druskininkų tarybos nario liberalo J.Šarkaus skundai dėl kurorto savivaldybės darbuotojų ir jos vadovų veiksmų Seimo Antikorupcijos komisijoje sudaro kelis segtuvus.

Korupciją įžvelgė vandenyje

Per V.Gailiaus rankas keliavo daugybė skundų dėl Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ veiklos. Į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko raštus STT ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai reagavo kuo rimčiausiai. Druskininkų savivaldybėje ir vandens parke buvo atliktos kratos, o „Aqua“ direktorius Edmundas Antanaitis sulaikytas dviem paroms. V.Gailiaus iniciatyva dėl šio poilsio centro veiklos buvo pradėtas ir parlamentinis tyrimas. Po trejus metus trukusio tyrimo pareigūnams neliko nieko kito, tik panaikinti visus E.Antanaičiui pareikštus įtarimus ir pripažinti, kad jokių nusikaltimų nebuvo padaryta.

Kulkų ieškojo po trejų metų

Neabejojama, kad tirti Druskininkų mero Ričardo Malinausko ginklo istoriją prokurorai taip pat ėmėsi pastūmėti politikų, nes ji buvo prisiminta kaip tik prieš 2014 metų savivaldos rinkimus. Tada, praėjus trejiems metams po medžioklės Joniškio rajone, per kurią buvo nušautas taurusis elnias, prokurorai ėmė aiškintis, ar Druskininkų meras R.Malinauskas neteisėtai nepanaudojo šaunamojo ginklo. Iškart po įvykio apklausus šioje medžioklėje dalyvavusį R.Malinauską buvo nustatyta, kad jis nešovė į elnią ir nematė, kas tai padarė. Kulka, kuria buvo nušautas žvėris, neatitiko R.Malinausko naudoto ginklo kalibro. Dar kartą atlikus ginklo ekspertizę ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas, o tokį sprendimą priėmęs Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras nušalintas nuo pareigų. Tuometis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Irmantas Mikelionis nutarė šį tyrimą atnaujinti ir perdavė jį tuomet stropiai nurodymus iš Vilniaus vykdžiusiems Panevėžio prokurorams. Tačiau jokių įkalčių nesurado ir jie.

Senatis galioja ne visiems

Uolus viešojo intereso gynėjas atsirado ir Kauno apygardos prokuratūroje. Prokuroras Marijus Šalčius kaip įmanydamas bandė rasti kokių nors pažeidimų Grūto parke, kurį įkūrė R.Malinausko tėvas Viliumas Malinauskas. Pusantrų metų V.Malinauską persekiojęs dėl neva neteisėto žemės užgrobimo, bet to neįrodęs, M.Šalčius susidomėjo Grūto parke esančiais statiniais. Prokuroras pareikalavo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai žūtbūt surašytų savavališkos statybos aktą dėl stoginės su vitražu ir sovietinius laikus primenančios scenos, kurios buvo pastatytos prieš 18 metų. Bet prokuroro M.Šalčiaus ryžtas kovoti su nelegaliomis statybomis išgaravo vos tik gavus vienos Grūto kaimo gyventojos skundą dėl kaimyniniame sklype stovinčios liberalo J.Šarkaus pirties. Nors nuo pirties statybų Grūto kaime buvo praėję vos daugiau nei dešimt metų, M.Šalčius kategoriškai nusprendė: „Praėjus daugiau kaip dešimčiai metų viešojo intereso gynimo priemonių taikymas pažeistų teisinio stabilumo ir teisėtų lūkesčių principus.“ Tiktai vieną sodybą prokuroras M.Šalčius matė ir Latežerio kaime. Nors prie Ratnyčios upės stovi kelios sodybos, matuoti atstumą nuo kranto prireikė vienintelėje – toje, kurią Druskininkų meras R.Malinauskas paveldėjo iš savo senelės.

Pastangas įvertino ordinu

Pažeidimų Druskininkuose uoliai ieškojęs Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras M.Šalčius netrukus tapo šio skyriaus vadovu. Ar tik ne dėl Druskininkų karjeros laiptais sparčiai pakilo ir prokurorė Deimantė Nikitinienė? Atkakliai įrodinėdama, kad Vijūnėlės dvaru vadinamas pastatas Druskininkuose – nelegalus, 2017 metų vasarą D.Nikitinienė buvo paskirta Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiąja prokurore. Po metų Valstybės dienos proga prezidentė D.Grybauskaitė jai įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių. Prokurorė apdovanota už tai, kad „aktyviai prisidėjo prie viešojo intereso gynimo funkcijos stiprinimo valstybėje“.

Pradėti parlamentinį tyrimą – per anksti?

Kai Druskininkų verslininkų iniciatyva buvo renkami parašai, Seimo valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis BNS teigė, kad vadinamojo Vijūnėlės dvaro istorija būtų nagrinėjama parlamente tik tuo atveju, jeigu atsirastų tai daryti vertų aplinkybių. Pasak jo, dabar tai būtų ankstyva, nes teisėsauga dar tik pradėjo tyrimą dėl Vijūnėlės dvaro byloje esą mokėtų kyšių. Panašiai kalbėjo ir opozicinių konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Milda Kuizinaitė

lrytas.lt informacija