Nauja paslauga mieste – asmeninė pagalba asmeniui su negalia

Rugsėjo mėnesį Alytaus miesto socialinių paslaugų centre miesto  gyventojams su negalia pradėta teikti nauja paslauga – asmeninė pagalba. Reiktų priminti, kad asmeninė pagalba teikiama Alytaus mieste deklaruotiems ir (ar) faktiškai gyvenantiems asmenims. Asmeninės pagalbos tikslas yra suteikti neįgaliajam individualią pagalbą namuose ir viešoje aplinkoje (palydint ir komunikuojant), padėsiančią jam gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Tokią pagalbą gali gauti asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Prioritetą gauti asmeninę pagalbą turi asmenys, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, dirba arba ieško darbo, naudodamiesi Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitų organizacijų teikiamomis pagalbos įsidarbinant paslaugomis arba gyvena vieni.

Įsivertinti, ar tai gera paslauga neįgaliam asmeniui ir jo šeimai, galima pabendravus su paslaugos gavėjais. „Nebereikia jokios specialybės skirstyti į vyrišką ar moterišką“ – tokia mintis ateina į galvą, kai iš trijų asistentų, šiuo metu teikiančių asmeninę pagalbą, du yra vyrai. Taip gimė susitikimas su trimis vyrais: Rolandu Baranausku, Linu Vengeliu, kurie pasinaudojo galimybe gauti asmeninę pagalbą ir pasitelkti savo poreikius atitinkantį asmeninį asistentą Giedrių Kavaliauską. Pokalbio vieta pasirinkta neatsitiktinai –VšĮ Alytaus medicininės reabilitacijos ir sporto centras. Ten, šį rudenį, įgyvendintas Sporto rėmimo fondo finansuojamas projektas „Sportuoti gali visi“. Prie durų sutinkame įstaigos direktorę Irmą Maskeliūnienę, kuri, per šventėms beišpuošiančią įstaigą, palydi į mažąją salę ir beeinant papasakoja apie projektą. Projekto tikslas – skatinti neįgaliųjų sporto plėtrą, modernizuojant ir pritaikant esamą sporto bazės infrastruktūrą. Projekto partneris – Alytaus apskrities neįgaliųjų sveikatingumo ir sporto klubas „Alytupis“. Įgyvendinus projektą, atnaujintos sporto salės, dušų, persirengimo kambarių, kitos erdvės, pritaikytas įvažiavimas su neįgaliojo vežimėliu.

Pokalbyje apie asmeninę pagalbą dalyvavo R. Baranauskas, ilgametis Alytaus apskrities neįgaliųjų sveikatingumo ir sporto klubo „Alytupis“ pirmininkas, L. Vengelis šio klubo narys nuo 2003 metų ir jų asistentas, teikiantis asmeninę pagalbą, G. Kavaliauskas. Susitikimo metu salėje netilo šurmulys – vyko užsiėmimas Alytaus Dzūkijos mokyklos specialiojo ugdymo klasių mokiniams. Antradienio rytus „Alytupio“ klubo vyrai skiria būtent šiems vaikams. 

Šurmuliui nurimus, prasideda pokalbis. R.Baranauskas negali pirmiausia nepapasakoti apie klubą „Alytupis“. „Tai mano gyvenimo būdas ir saviraiškos priemonė, nes man patinka mano veikla“, – tikino Rolandas. Jis pasakoja, kad klube – apie trisdešimt narių. Jis labai džiaugiasi, kad pavyko pritraukti sportuojančius neįgaliuosius iš kitų miestų.  Jie dalyvauja klubo veikloje ir atstovauja bei garsina Alytaus vardą sporto varžybose. Kalbėdamas apie įstaigą, kurioje susitikome, Rolandas sako, kad įgyvendinus projektą, „Alytupio“ sportininkams suteikta galimybė vykdyti pastovias treniruotes, kelti sportinį meistriškumą, tobulėti. „Anksčiau turėjome prašyti žmonių pagalbos, kad patektume į sales, nes patys negalėjome įvažiuoti į pastatą, o dabar nėra jokių kliūčių – durys atsidaro pačios, sutvarkyti bordiūrai. Salėje šiuo metu šilta, anksčiau čia tekdavo sportuoti su striukėmis. Be to, neįgaliesiems pritaikyti sanitariniai mazgai“ – džiaugėsi Rolandas, o jam pritarė Linas.
Pamažu kalba nukrypsta į pagalbą, kurios prisireikia žmogui su negalia. Linas pasakoja neseną istoriją, kaip vyko iki paštomato pasiimti siuntos, suspaudus kodą, durelės atsidaro pačiame viršuje... Linui, sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, pasiekti jas yra neįmanoma.  „Kad ne tas mano asistentas, sėdėčiau ir šaukčiausi į pagalbą praeivius“, – sako Linas“. 

Čia į pokalbį įsijungia Giedrius Kavaliauskas: „Gyvenime dažnai atsidurdavau šalia žmonių su negalia. Kiek save pamenu, visada jiems padėdavau. Ne už pinigus, nes pats taip norėjau. Jau daug metų esu „Alytupio“ klube, pats turiu negalią, pats sportuoju. Bandžiau dirbti, bet buvo sunku fiziškai. Pasidaviau. Ir aš – vėl klube. Labai norėjau kad darbas ir pagalba kitam būtų viename. Dabar mano svajonė išsipildė – darau tai, kas patinka ir gaunu darbo užmokestį. Galvoju, kad teisingas sprendimas, kai žmogus su negaliai gali pasirinkti, kas jam teiks pagalbą. Kaip dabar galvoju, tai labiausiai jaudinausi dėl tų ataskaitų, visų popierių pildymo, bet čia daug pagalbos sulaukiau iš Alytaus miesto socialinių paslaugų centro, ypač iš socialinės darbuotojos Vaidos Kazlauskienės. Šiandien man jau drąsiau, nes ir įžanginius socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus pabaigiau, ir su dokumentais pramokau tvarkytis. Dabar suprantu, kad naujų profesinių žinių norėsis dar ir dar. Dienos bėga, o aš vis geriau jaučiuosi savo darbe, nors, rodos, darau tą patį. Darbe man norisi atiduoti visą save ir padėti „Alytupio“ nariams. Kad ir visiems, bet suprantu, kad manęs vos užtenka Rolandui ir Linui. Su viskuo susitvarkom, juolab kad mes visi vieno klubo nariai ir viskas vyksta pagal planą, o savo laiko aš neskaičiuoju – dirbu kiek reikia“.

Čia Linas mesteli: „Pabandytų jis mane palikti, sakytų, kad darbo valandos pasibaigė. O man dar reikia parvažiavus į namus patekti. O tai nėra paprasta – slidu, kaimynai mašinas užstato, aš vienas nesusitvarkyčiau. Tėvai silpsta, Giedrius man yra tiesiog išsigelbėjimas“. Rolandas patvirtina, kad jie seniai laukė tokios paslaugos, patys ieškojo. Asmeninė pagalba tai kaip dovana žmogui su negalia, kuris veiklus, namuose nesėdi. Ateina saugumo jausmas, geresnė gyvenimo kokybė. „Jūs tik teikit šią paslaugą, o mes ir kitiems pasakysim. Gera paslauga, reikalinga! Ir kaina negąsdina. Gal žmones labiau neramina nežinojimas, svetimo žmogaus atėjimas į gyvenimą. Mes turėjom daug informacijos ir nebuvo jokio nerimo“.

Trys vyrai buvo kalbūs, pasakojo apie savo gyvenimą, kaip jis metams bėgant keitėsi,  džiaugėsi, kad šiandien, žmogui neįgaliojo vežimėlyje, jis pasidarė nepalyginamai lengvesnis nei prieš kokį dešimtmetį. Aukšti bordiūrai mieste dar išlikę tik ten, kur sena statyba, o jei pastatas naujas, tai tikrai pritaikytas žmogui su judėjimo negalia. Yra dalykų, kuriuos norėtųsi patobulinti, pakeisti – senas klubo autobusiukas, kartais  praeivių reakcija, kai vis dar pagaili „nabago vežimėlyje“ ir pan. Visi trys sakė, kad jaunoji karta, jų vaikai, vaikų draugai jau kitaip žiūri į asmenis su judėjimo negalia. Maloniai stebino vyrų optimizmas ir tikėjimas, kad jų gyvenimo kokybė tik gerės. Santūrusis Giedrius netikėtai užbaigia pokalbį: „Savo savaitgalį atiduodu draugams ir aš laimingas, dirbdamas šį darbą“ ir pakviečia atsisveikinimui į fojė bendrai nuotraukai.

Miesto gyventojus, susidomėjusius šia paslauga, informuojame, kad prašymai priimami ir konsultacijos teikiamos Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje telefonu (8 315) 56 660. Asmeninės pagalbos poreikis vertinamas individualiai ir nustatomas vieneriems metams pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką. Atsižvelgus į socialinio darbuotojo pateiktas rekomendacijas Socialinės paramos skyrius priimama sprendimą, kiek valandų per mėnesį ir kokiose veiklose (asmens higiena, mityba, judėjimas/mobilumas ar socialiniai santykiai ir aplinka) konkrečiam neįgaliajam reikės teikti pagalbą. Paslauga iš dalies mokama. Konkrečiu atveju mokestį nustato Socialinės paramos skyriaus specialistai. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą Alytaus mieste atsako VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centras (Naujoji g. 64; tel. (8 315) 51 124).  

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro informacija