ARATC vadovas A. Reipas. „Žiedinė ekonomika – geriausias šansas Alytui“

„Mes atėjome į nesaugų pasaulį, kuris kasdien gali pateikti beprotiškiausių dalykų. Tad turime būti nusiteikę ieškoti sprendimų ir juos daryti", - kalbėdamas Alytaus ekonomikos forume sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.

Ketvirtą kartą surengtas forumas šiemet buvo skirtas vienai karščiausių šio meto aktualijų – žiedinės ekonomikos iššūkiams ir problemoms.

„Alytus – miestas be atliekų?" – tokiu klausimu, tapusio forumo pavadinimu, organizatoriai pasitiko jo dalyvius. Jiems nebuvo dalijami tokie įprastais tapę daugelio forumų ar konferencijų atributai kaip spausdintos programos, plastikiniai dėklai kortelėms, nebuvo ir vandens plastiko buteliukuose.

Pranešimus Alytaus ekonomikos forume skaitė Europos Komisijos Atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko inovacijų konsultantas Laurynas Braškus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė, Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė, ARATC direktorius A. Reipas.

Apie tvaraus vartojimo būtinybę, jo tendencijas ir žiedinės ekonomikos iššūkius kalbėję pranešėjai bene daugiausia dėmesio skyrė atliekoms – grėsmingai didėjančiam jų kiekiui ir efektyviam tvarkymui.

„Atliekas mes sutvarkysime, bet tai – dar ne žiedinė ekonomika", - pastebėjo vienas forumo pranešėjų ARATC vadovas A. Reipas, savo pranešime išsamiai pristatęs žiedinės ekonomikos uždavinius ir jų įgyvendinimo perspektyvas bei regioninės atliekų tvarkymo sistemos vaidmenį šiame procese.

Iki 2035 metų turi būti perdirdama 65 proc. komunalinių atliekų, iki 2030 metų – privalu perdirbti 70 proc. pakuočių atliekų, į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki to laiko būtina sumažinti iki 10 procentų. Uždrausti sąvartynuose šalinti atskirai surinktas atliekas, numatyti konkrečias priemones, kurios skatintų pakartotinį panaudojimą, vienos pramonės šakos produktą paverčiant kitos pramonės šakos žaliava ir ekonomiškai skatinti gamintojus į rinką leisti ekologiškesnius produktus.

Tokios yra pagrindinės Europos Sąjungoje keliamos žiedinės ekonomikos užduotys.

„Atliekų tvarkymas užima tik labai nedidelę žiedinės ekonomikos ciklo dalį. Mes galime sutvarkyti komunalines atliekas, bet negalime užtikrinti žiedinės ekonomikos užduočių vykdymo", - sakė A. Reipas. Anot jo, šių užduočių vykdymas yra bendras verslo, pramonės ir visos visuomenės reikalas. Atskirai to padaryti negali nė viena visuomenės grupė, atskiras regionas ar netgi atskira valstybė.

Tad visos bendrijos mastu turi būti didinama gamintojų importuotojų atsakomybė, keliami privalomi reikalavimai tam tikrą, ypač elektroninę, įrangą ne parduoti, o nuomoti, gamyboje privalomai naudoti tam tikrą procentą perdirbtų medžiagų, o gaminių pakavimui turėtų būti leidžiama naudoti tik tam tikros rūšies, perdirbimui tinkamus, plastikus.

„Mums, kaip tvarkytojams, aktualiausia, kad šiuo metu didžiąją dalį plastiko atliekų sudaro neaiškios kilmės, neaišku kuo užteršti plastikai, kurių niekas nekontroliuoja – jie įvežami iš bet kur ir bet kaip. Labai didelė plastiko dalis šiuo metu yra neperdirbama", - kalbėjo A. Reipas.

Plastikas yra didžiausias visų Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų „peilis". Jo į rinką išleidžiama daugiau negu deklaruojama. Formaliai jie lyg ir sutvarkomi, bet realiai labai didelė jų dalis yra neperdirbama.

A.Reipo pastebėjimu, Lietuvoje yra pernelyg nuvertintas atliekų naudojimas energijos gamybai, nors atliekų panaudojimas energijos gamybai visiškai neprieštarauja žiedinės ekonomikos principams – vokiečių specialistų atlikti skaičiavimai patvirtina, kad aplinkosauginiu požiūriu yra geriau deginti atliekas energijos gamybai negu stengti bet kokia kaina perdirbti plastiką – tam tik sunaudojama daugiau resursų.

Didelė dalis Alytaus regione susidarančių atliekų taip pat išvežama deginti. Ateityje deginamų atliekų kiekis augs, o tai turės ženklios įtakos atliekų tvarkymo kaštams. Esminiai pokyčiai šioje srityje priklauso nuo politinių sprendimų.

Prioritetine atliekų tvarkymo sritimi regione tampa atskiras biologiškai skaidžių atliekų surinkimas. ARATC pernai buvo didžiausias organinių atliekų tvarkytojas Lietuvoje, tačiau A. Reipas prisipažino nesitikėjęs, kad praėjusiais metais pradėto atskiro maisto atliekų surinkimo startas bus toks sudėtingas.

Dar vienas procesas, kuris pradedamas Alytaus regione, tai – daiktų mainų ir jų paruošimo pakartotiniam naudojimui punktai. Tai visiems atrodo įdomu, patrauklu ir naudinga, tačiau galiojantis teisinis reglamentavimas tampa sunkia našta, norint pradėti pakartotinio naudojimo veiklą.

„Užauginti sąmonę, išugdyti kultūrinį supratingumą yra ilgas procesas", - sakė A. Reipas, kviesdamas visus tapti aktyviais ir atsakingais šio proceso dalyviais.