Nuotraukos autorius: V.Ščiavinskas

Po košmaru virtusio gaisro – skaudi apnuodytų Miklusėnų realybė: sulaukė dar vienos bėdos

Prie Alytaus esanti Miklusėnų gyvenvietė, kuriai teko bene daugiausia teršalų iš gaisro padangų perdirbimo gamykloje, mėgina grįžti į įprastą gyvenimą. Žmonės valosi, skaičiuoja patirtus nuostolius ir nerimauja dėl savo sveikatos.

Miklusėnų gyventojai šiuo metu į maišus krauna tai, ką kruopščiai sugrėbia. Lapų ir senos žolės prigrūsti maišai kartą jau buvo išgabenti iš gyvenvietės, prigludusios prie Alytaus. Dabar grėbiama ir šluojama tai, ką vėl išnešiojo vėjas. Tačiau ne tik plika akimi neregima žemės, medžių ar žolės tarša žmonėms kelia nerimą. Alytaus priemiesčio gyventojai, kuriuos nuodijo gaisro dūmai, skaičiuoja nuostolius, bet neturi daug vilties, kad kas nors juos atlygins. Gaisro dūmai sustingdė ir žemės pardavimą. Sklypai, į kuriuos pakliuvo nežinia kiek taršos, jau nebėra patrauklūs pirkėjams. Gaisro dūmai studijos Miklusėnuose „Ramunas Hair“ savininką, ne tik Alytuje žinomą kirpėją Ramūną Čiuplį privertė atšaukti klientų vizitus.

„Negalėjau dirbti kelias dienas. Ir ne tik dėl dūmų ir smarvės, kurie skverbėsi į kirpyklą. Mano paties sveikata pašlijo. Kaklas paraudo, galvą surakino nuolatinis skausmas, pradėjo peršėti akis. Praėjus trims dienoms nuo gaisro pradžios, šeštadienį, spalio 19-ąją, išvažiavau iš namų prie jūros vildamasis, kad ten akių uždegimas praeis ir atgausiu sveikatą. Grįžau pirmadienį manydamas, kad galėsiu dirbti, tačiau tai buvo neįmanoma. Gaisras dar nebuvo užgesintas, o smarvė – nepakeliama. Todėl dar kartą teko sujaukti klientų planus ir pasitraukti trims dienoms iš namų“, – pasakojo R.Čiuplys. Jis yra pats sau darbdavys – dirba pagal individualios veiklos pažymą. Vyras apskaičiavo, kad dėl priverstinio ne darbo dienų negavo maždaug 500 eurų pajamų.

Draudikai atlygino žalą

„Niekada nežinai, kada ir iš kurios pusės ateis nelaimė“, – grėbdamas lapus prie savo namo tvoros prašneko Miklusėnuose, V.Krėvės gatvėje, gyvenantis Viktoras. Jis pasidalijo gaisro zonoje įgyta patirtimi, kuri, jo manymu, yra išskirtinė: „Visa mūsų gyvenvietė buvo užnešta suodžiais, prie namų esantis šiltnamis taip pat buvo juodas. Kadangi esu apdraudęs namų turtą, ir ne bet kaip, bet maksimaliu draudimu, surašiau prašymą draudikams, kad jie įvertintų žalą. Nelabai tikėjau, kad sureaguos, nes man atrodė, kad draudikai yra lyg kokie reketuotojai – ima, bet neatiduoda. Tačiau „Lietuvos draudimas“ nenusigręžė – ir žalos ekspertą atsiuntė, ir pažadėjo atsiųsti įmonę šiltnamiui nuplauti. Tačiau neatsiuntė, matyt, neatrado. Tačiau paklausę, kokie mano lūkesčiai, sumokėjo tokią kompensaciją, kokios paprašiau – 200 eurų.“

Už šiuos pinigus vyras išsinuomojo slėginį purkštuvą ir nuplovė juo viską, kas buvo aplipę suodžiais.

Išvalė ne tik namus

Pasak Miklusėnuose gyvenančios Inetos Rauličkytės, dabar yra atėjęs savotiškas tylos laikas, tačiau kitokios tylos, nei jos būta gaisro dienomis: „Tai buvo laikas lyg siaubo filme – visoje gyvenvietėje nebuvo likę žmonių. Šiaip jau visą laiką tenka girdėti kokių nors garsų – tai kas nors žolę pjauna, tai tvarkosi. O per gaisrą visur pasidarė tuščia ir tylu – nė gyvos dvasios.“ Vėjui nuo gaisravietės pasisukus į Miklusėnus ji su šeima – 11 metų sūnumi bei 9 metų dukra – pasitraukė toli nuo namų: išskrido pas draugus į Londoną. „Pirmosiomis gaisro dienomis vėjas pūtė ne į mūsų pusę, bet smarvė vis tiek buvo didelė. Vaikus reikėjo vežti į mokyklą, tai teko jiems ant veido dėti sudrėkintus rankšluosčius. O vėliau, kai dūmai ėmė sklisti gyvenvietės link, namuose pasilikti buvo nebeįmanoma.

Grįžus iš Londono viską teko kuopti – namuose prasmirdo viskas, kas tik buvo pasiūta ar nuausta. Nuostoliai buvo dideli – samdžiau žmones, kad nuplautų suodžius nuo pastatų sienų. Patalynę, kilimus, drabužius – viską teko vežti į valyklą“, – pasakojo Ineta. Ji apskaičiavo, kad toks namų išvalymas jai kainavo apie 1500 eurų.

Tebeperka švarų vandenį

I.Rauličkytės teigimu, šiuo metu žmonėms kyla daugybė klausimų, į kuriuos nepateikiama atsakymų. Kokia tarša liko žolėje? Juk vaikai kitąmet vėl po ją basi lakstys, ją vėl kramsnos šunys. Ką daryti su vaismedžiais, gėlėmis, vaistažolėmis? „Prie namo auginu vaistažolių. Anksčiau, kai tik vaikams, tarkim, pilvuką suskausdavo, priskindavau pelynų ar kitokių augalų. O dabar ką daryti? Ir kiek dar metų jų nebus galima vartoti? Niekas apie tai nekalba. Pavyzdžiui, maistui vandenį ir dabar tebeperkame. Jis gyvenvietei tiekiamas centralizuotai, iš Alytaus, bet neskanus, nešvarus – ne toks, koks buvo anksčiau“, – kalbėjo I.Rauličkytė. Ji užsiminė, kad po gaisro viską darė taip, kaip buvo rekomenduojama. Viską išsivalė, dabar – dar kartą.

Sklypo niekas neperka

Prie Alytaus, netoli gaisravietės, yra parduodamų sklypų, kurių savininkams šiuo metu sunku tikėtis, kad juos kas nors greitai nupirks. Kainos nėra menkos, pavyzdžiui, aruodas.lt duomenimis, Miklusėnuose, Jazminų gatvėje, esantis maždaug 42 arų sklypas įkainotas 25,9 tūkst. eurų. O ir kitų sklypų aro kaina ties Alytumi siekia 600–1000 eurų.

Pasak 0,9 ha sklypą ties Alytumi parduodančio Antano, gaisras, ko gero, sujauks planus. „Yra daug skambinančių, smalsaujančių, bet niekas nepuola to sklypo pirkti. Man jau 72 metai, o kol jį parduosiu, ko gero, bus dar daugiau, – šyptelėjo Antanas. – Skelbimą ties sklypu pakabinome rudenį, dar gerokai prieš gaisrą. Nežinojau, ar pūdymą palikti, ar aparti. Gabalėlį jos dar apsėjau, o dabar nežinia, kaip čia dėl tos taršos bus.“ Pasak Antano, tame sklype buvo auginamos gėlės, čia buvo pastatytas ir joms skirtas šiltnamis: „Man atrodo, kad tas žemės taršos burbulas yra baimės išpūstas. Nežinia, ar kas nors tą žemę, dabar patekusią į gaisro zoną, anksčiau tyrė. Juk ten nuo sovietmečio stovėjo gamyklos, nežinia, kokių taršalų iš jų ir kada į žemę pateko.“

Cheminių medžiagų koncentracija neviršijo normos

Aplinkos ministerija šią savaitę paskelbė, kad Alytuje atlikti dirvožemio tyrimai parodė, jog cheminių medžiagų koncentracija neviršijo ribinių verčių. Spalio 30 dieną Lietuvos geologijos tarnybos specialistai surinko dirvožemio nuograndas. Mėginiai buvo imti labiausiai nukentėjusiose, pagal vadinamąją vėjų rožę apgyvendintose teritorijose – Miklusėnų gyvenvietėje ir Putinų bei Panemunės rajonuose. Tyrimų rezultatai rodo, kad viršijimo, susijusio su dioksinais ir furanais, nenustatyta, o atskirų dioksinų kiekiai yra net žemiau aptikimo laboratoriniu metodu ribos. Ribinių verčių neviršijo ir sunkieji metalai bei policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Nedidelis šių medžiagų padidėjimas užfiksuotas keliose Alytaus vietose (Žemaičių ir Žibuoklių gatvėse, Užubalių ir Pergalės gatvių sankryžoje) ir Miklusėnuose.

Audrė Srėbalienė „Lietuvos rytas“

lrytas.lt informacija