Kokias klaidas daro šunų augintojai? Specialistų patarimai

Sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas, tačiau jei keturkojis mokėtų kalbėti, to paties apie savo šeimininką jis pasakyti greičiausiai negalėtų. „Augindami šunį kartais žmonės daro daug svarbių klaidų“, – įsitikinę gyvūnų gerove besirūpinantys specialistai.

Pasak jų, šeimininkų daromos klaidos lemia ne tik šuns sveikatą, tačiau ir jų elgesio pokyčius. Šuo dažniausiai nesuserga šiaip sau, ir šiaip sau buvęs geras šuo nepradeda pulti.

Balandžio 24-oji Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva minima kaip šuns diena, o jos tikslas - keisti visuomenės požiūrį į šunis, akcentuojant, kad meilė augintiniui visų pirma reiškia atsakomybę.

Maistas – pigiau už pjuvenas?

„Populiariausias šuns negalavimas yra alergija. Žmonės Lietuvoje nėra sąmoningi ir jie kažkodėl nusprendę, kad šunį galima maitinti „nuo stalo“. Bet šunims negalima duoti to maisto, kurį valgome mes”, – sakė Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“ esančios veterinarijos parduotuvės „Akvazoo“ vadovė Alma Skardžiuvienė.

Dar viena daroma klaida: perkami pigiausi ekonominės klasės pašarai. Visų pirma, pirkdami tokį maistą keturkojų šeimininkai neįvertina, kad jo reikia daugiau nei kokybiško brangesnio maisto, kuriame yra didelis kiekis mėsos, o ne subproduktų.

„Pigų maistą šuniui šeria maišais, todėl galiausiai jis kainuoja net daugiau nei kainuotų kokybiškas maistas, kurio šuo suvalgytų mažiau. Kai man klientai pasako, kad jų šuo vieno ar kito maisto neėda, aš palyginu su vaiku. Padėkit prieš vaiką dubenį bulvių traškučių ir kotletą. Ką jis pasirinks? Taip ir su šuns maistu. Kalbant apie pigų „marketinginį“ maistą nėra paslaptis, kad į tokį dedama tam tikrų priedų tam, kad būtų skatinamas apetitas“, – kalbėjo pašnekovė.

Šuo – ne vegetaras

A. Skardžiuvienė tvirtina, kad šuo yra mėsėdis, todėl nereiktų jo paversti vegetaru. Specialistė sako ne kartą girdėjusi frazę apie vegetarą šunį, valgantį agurkus.

„Taip, daržovės įeina į maisto sudėtį, ir tai labai gerai, tačiau pagrindiniame racione turi vyrauti mėsa – kalbu apie sausą pašarą, apie jo sudėtį.

Tada šuo jausis gerai, bus žvalus, jo kailis blizgės ir neturėsite jokių problemų. Problemos prasideda taip, kaip ir pas žmones – nuo netinkamo maisto. Negali geras maistas kainuoti pigiau nei pjuvenos. Labai svarbu, kad pirkdami maistą augintiniui žmonės pradėtų skaityti, kas yra parašyta sudėtyje.

Baltymus galima gauti iš bet ko, bet ar tokie baltymai bus naudingi? Labiausiai naudingi baltymai yra tie, kurie yra iš jautienos, bet ne tie, kurie išgaunami iš jautienos miltų arba iš kukurūzų“, – sakė specialistė.

Ir keturkojams reikia žaislų

Dar viena problema – šunų burnos higiena. „Reikia tai suprasti ir negailėti duoti augintiniams įvairių kramtalų ir graužalų, nes šuo grauždamas apsivalo dantis. Šie dalykai yra būtini“, – aiškino A. Skardžiuvienė.

Pasitaiko situacijų, kada ypač jaunų šunų šeimininkai skundžiasi, kad šuo „suėdė pusę namų“.
„Natūralu, jei jis neturi žaislų. Mažas, jaunas šuo yra kaip mažas vaikas, kuriam reikalingi žaislai. Tačiau ir vėl – jo su žaislais negalima palikti be priežiūros. Lygiai taip pat, kaip su daugybe žaislų nepaliekame vieno kūdikio“, – kalbėjo pašnekovė.

A.Skardžiuvienė sako, kad Lietuvoje turėtų keistis visuomenės požiūris į šunis. Palyginimo toli ieškoti nereikia: užtenka apsilankyti bet kurioje Vakarų Europos valstybėje.

„Gatvėse pilna šunų, žmonės jų nebijo, gyvūnai yra socializuoti, jie leidžiami į kavines. O kaip yra Lietuvoje? Kiek draudimų?

Pavyzdžiui, Lietuvos kurortai, kur beveik niekur negali išeiti su šuniu, nes visur draudžiamieji ženklai. Kodėl gyvūnui yra skatinama neapykanta – aš negaliu atsakyti. Juk jie suteikia tiek emocijų: meilės, džiaugsmo, juoko. Tai yra neapsakoma“, – sakė A. Skardžiuvienė.

Skiepai šunims būtini

Veterinarijos gydytoja Virginija Jarulė, šiuo metu dirbanti Vilniaus kolegijos veterinarinės medicinos katedros dėstytoja, taip pat išskiria keturkojų šeimininkų daromas klaidas.
V. Jarulė visų pirma akcentavo apie šuns pasirinkimą tada, jei žmogus nutarė įsigyti veislinį gyvūną.

„Pirmoji klaida, kai žmonės ieško pigių šuniukų be dokumentų. Vadinamiems daugintojams reikia pinigų, todėl jie netinkamai parenka tėvus. Iš to gali atsirasti paveldimos ligos.
Pavyzdžiui, aš turiu šuniukų vadą, ir pardaviau šuniukus. O naujieji šeimininkai, turėdami kalytę, sugalvojo veisti juos, patiną suradę pagal skelbimus. Tačiau tai gali būti kalytės brolis – žmonės juk nežino, kam pardavė. Nedokumentiniai šuniukai turi įvairių sveikatos problemų“, – kalbėjo veterinarė.

V. Jarulė akcentavo ir skiepus. Pasak jos, šunis skiepyti būtina – net 80 proc. neskiepytų šuniukų nugaišta. Specialistė taip pat atkreipė dėmesį į maistą, patardama jį pirkti geresnės kokybės. Tačiau net ir ne visas kokybiškas maistas tinka šuniui.

„Jei šuo yra jautrus, jis gali nepriimti vieno ar kito gamintojo pašaro, net ir geros kokybės, tačiau puikiai tinka kito gamintojo. Kiekvieno šuns organizmas yra individualus, todėl kiekvienam reikia parinkti pašarą pagal jį.

Ir jokiu būdu nieko neduoti nuo stalo. Yra žmonių, kurie net kavą geria kartu su šuniu: geria patys ir įpila šuniui. Ir dar sako, kad „mano šuo labai mėgsta kavą“, – stebėjosi specialistė.
Pataria nepalikti maisto

Dar viena iš daromų klaidų, kai šeimininkas šunį palieka visai dienai, ir šuo gali ėsti tada, kai nori.

„Taip elgtis irgi yra nerekomenduojama. Šuniui reikia duoti atitinkamą normą, kurią jis suėda. Jei neįveikia vienu kartu, pavyzdžiui, per 15 minučių, normą reikia mažinti. Šuo yra maitinamas du kartus per dieną po jam skirtą maisto kiekį.

Jei jie maitinami per dažnai, būna daug nutukusių šunų, o tai iššaukia širdies problemas, šuo gali pradėti dusti“, – kalbėjo V. Jarulė.

Daug dėmesio judėjimui

Keturkojų šeimininkai taip pat turėtų žinoti, kad per dieną trumpiausias laikas, kada šuo turėtų užsiimti aktyvia veikla – dvi valandos. Neužtenka šuns pavedžioti du kartus per dieną po kelias minutes.

Taip pat, renkantis augintinį, reiktų atsižvelgti į jo veislę. Neretai butuose gyvendami žmonės daro klaidą pasirinkdami aktyvių veislių šunis, pavyzdžiui, mėlynakį haskį.

„Tačiau tokiam šuniui per dieną reiktų 4-5 valandų aktyvios veiklos, jiems reikia išsikrauti, jie turi lakstyti. Tokie šunys dėl to dažnai ir atsiranda prieglaudose, nes žmonės neturi tiek laiko su jais užsiimti“, – kalbėjo V. Jarulė.

Paliktas namuose gali jausti stresą

Jonavoje gyvenanti Vida Radzevičienė užsiima šunų elgesio korekcija ir važinėja pas probleminius šunis, kai pagalbos dėl jų elgesio paprašo šeimininkai.

„Auklėdami šunį žmonės galvoja, kad šuo mąsto arba mato situaciją lygiai taip pat, kaip žmogus.

Viena vertus, iš esmės žmonės teisūs. Žmogus ir šuo išties panašiai mąsto, ir ne šiaip sau šuo vadinasi žmogaus geriausiu draugu. Pavyzdžiui, jei man geriant arbatą šuo suloja, aš galiu daryti išvadą, kad jis nori gerti. Ir iš tiesų pasižiūriu į indelį – jis tuščias. Todėl labai lengva šunį suprasti“, – sakė V. Radzevičienė.

Bet ne visas situacijas, sako pašnekovė, mes matome vienodai. Kai šuo graužia baldus ar kitus namuose esančius daiktus, bando įsibrauti per duris, tai yra susiję su išsiskyrimo nerimu. Kai kurie šunys, paliekami vieni, jaučia didžiulį stresą, kuris gali baigtis net panikos atakomis.

„Viena iš pagrindinių klaidų, ką žmonės tada daro – palieka šuniui graužti maisto. Nes taip „rašoma internete“. Tai – labai blogas patarimas, nes šuo tikrai negraužia baldų dėl to, kad jis alkanas arba neturi ką veikti. Paliktas maistas tokiam šuniui stresą ir nerimą dar padidina. Ši problema yra kompleksinė ir neišsprendžiama taip greitai, kiekvienu atveju tenka dirbti atskirai“, – kalbėjo V. Radzevičienė.

Prieš paglostymą – pasikviesti pas save

Klaida yra ir „ėjimas link šuns“, kai žmogus nori svetimą šunį paglostyti. Visų pirma, reikia atsiklausti šeimininko, ir tik jam sutikus, pasikviesti šunį pas save.

„Kad jis bent metrą paeitų link kviečiančio žmogaus. Dalis šunų normaliai reaguoja kaip besielgsi, tačiau ne visada. Kai šunį pasikvieti pas save, tikimybė, kad jis kąs, yra gerokai mažesnė, nei pačiam einant link šuns. Ateidamas šuo parodo, kad jis nori su žmogumi bendrauti“, – kalbėjo V. Radzevičienė.

Šunų elgesio specialistė pataria neleisti vaikams būti šalia šunų, kai jie rankose laiko maistą, taip pat nerekomenduoja vaikams duoti šuniui, pavyzdžiui, kaulą.

„Ar teko girdėti frazę iš suaugusiųjų: tegul duoda vaikas šitam šuniukui kauliuką? Man net plaukai šiaušiasi, nes aš gal per daug blogų atvejų mačiusi. Šuo gali sureaguoti, ginti maistą, kąsti. Vaikas, pusdienį žaidęs su šunimi, nesusigaudys, kodėl staiga šuo kanda“, – sakė pašnekovė.

Kita klaida – lenktis virš šuns nugaros, kišti veidą prie šuns. Šunų kalba, sako V.Radzevičienė, tai reiškia, kad žmogus yra dominuojantis, ir tokį elgesį šuo gali suprasti ne taip.

„Klaidų yra ir daugiau, tačiau šios – esminės. Svarbiausia žinoti, kad jei šuo elgiasi neįprastai – reiškia, jis nėra atsipalaidavęs, jis įsitempęs“, – aiškino specialistė.