Rūšiavimas ofise: 4 principai, kurie organizacijai padės laikytis tvarumo

Jei namuose rūšiuojantys atliekas teigia 9 iš 10 gyventojų, atliekų rūšiavimas darbo aplinkoje tebekelia iššūkių. Dalyje organizacijų iki šiol yra neįdiegta rūšiavimo infrastruktūra. Kitur tvarumo principams priešinasi kolegos, iš tingulio ar nežinojimo plastiko pakuotes metantys kartu su organinėmis šiukšlėmis. VšĮ „Gamtos ateitis“ ekspertai dalijasi, kaip rūšiavimą paversti visos darbo komandos įgūdžiais.

Tvirtas organizacijos apsisprendimas 

VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė sako, jog rūšiavimas prigyja organizacijoje tuomet, kai darbuotojai mato, jog tai – ne vienadienė iniciatyva ar prie organizacijos kultūros „pritemptas“ projektas.

„Darbuotojai nori tikrumo, jie nori žinoti, jog tvarumas – tai ne vartotojų išreikalauta ar vieno iš vadovų sumanyta iniciatyva, kuri užges, kai tik organizacijai atsiras svarbesnių užduočių. Atliekų rūšiavimas prigis darbo aplinkoje tuomet, kai tai taps organiška visos įmonės kultūros dalimi. Tai reiškia, jog pastačius rūšiavimo šiukšliadėžes, žmonių įgūdžiai savaime nesikeis. Organizacija turi kvėpuoti tvarumo idėjomis – tiek tiesioginėje jos veikloje, tiek administracinėse funkcijose“, – dalijasi D. Ramanauskaitė.
Darbuotojų įgūdžiams įtaką darys tik tokie organizacijos veiksmai, kurie aiškiai rodys, kad tvarumo idėjos į įmonę atėjo ilgam. D. Ramanauskaitė priduria, kad dalį darbuotojų tai įkvėps pokyčiams, o kiti, matydami, kad nėra kitos išeities, prie jų prisitaikys. 

Emociškai motyvuojanti ir įtraukianti kultūra

Nors esame linkę manyti, kad visus sprendimus priimame racionaliai, iš tiesų sprendimų priėmimo procesas yra atvirkštinis: apsisprendžiame vedini emocijų ir jausmų, ir vėliau tuos sprendimus patys sau pateisiname racionaliais argumentais. 

„Tai paaiškina, kokia turi būti organizacijos komunikacija darbuotojams apie atliekų rūšiavimą. Argumentai apie plastiko salas vandenynuose nebus paveikūs tol, kol nebus apjungti su emocine žinute. Tokios komunikacijos ruošimas reikalauja įdirbio ir organizacijos kultūros pažinimo. Žinodami, kuo ir kaip kasdien gyvena darbuotojai – tiek darbe, tiek namuose – galime į juos kreiptis žinutėmis, kurios juos įtraukia asmeniškai“, – iš patirties sako VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė.

Teigiamų emocijų keliantį asmeninį įsitraukimą galima sukurti kviečiant darbuotojus dalintis idėjomis savo idėjomis. Tokią praktiką taikančių organizacijų pavyzdžiai rodo, jog žmonės siūlo praktiškas ir lengvai įgyvendinimas idėjas. Pavyzdžiui, vietoj popierinių rankšluosčių virtuvėlėje naudoti medvilninius, naudotis daugkartiniais kelioniniais puodeliais komandiruotėse ar pakartotinai naudoti atspausdintus popieriaus lapus. 

D. Ramanauskaitė priduria, kad vienas iš VšĮ „Gamtos ateitis“ klientų yra įsteigęs fondą darbuotojų idėjų įgyvendinimui. Darbuotojai kasmet teikia idėjas, planuoja jų įgyvendinimą ir konkuruoja teigdami idėjas fondui.

Nusiteikimas tobulėti ir pilotinių projektų taikymas 

Kitas svarbus veiksnys, diegiant tvarumo principus – tai nusiteikimas, jog nebūtinai pavyks iš pirmo karto. Kol bus atrastas organizacijai tinkantis tvarių darbo principų receptas, teks eksperimentuoti, klysti ir pradėti iš naujo.

„Todėl geriausia, jei organizacija, apsisprendusi funkcionuoti tvariai, imtųsi pilotinių projektų. Pavyzdžiui, atliekų rūšiavimą įdiegtų viename padalinyje konkrečiam laikotarpiui. Tai padėtų surinkti grįžtamąjį ryšį iš darbuotojų ir pagal jį patobulinti rūšiavimo infrastruktūros bei kultūros diegimą visoje organizacijoje. Šiuo atveju yra svarbi ir kita pilotinio projekto pusė – darbuotojai yra asmeniškai įtraukiami į visos organizacijos kultūros kūrimą. Juos tai stipriau motyvuoja. Gali būti, kad projekto metu išsigrynins ir tie darbuotojai, kurie gali tapti rūšiavimo „advokatais“ savo darbo komandose“, – priduria Diana Ramanauskaitė.

Rūšiavimo žaidybinimas 

Tvarumo ekspertai yra nustatę, kad atliekų rinkimo ir perdirbimo procese pritaikę žaidybinius (angl. gamification) principus, galime tikėtis triskart didesnio žmonių įsitraukimo. Žaidybiniai sprendimai sukuria trūkstamą grandį – sąsają tarp faktų žinojimo ir iš to kylančią elgseną. Kitaip tariant, jie sukuria emociją ar jausmą, kuris žmogų paskatina elgsenos pokyčiui.

„Pagrindinė priežastis, kodėl ofise, kuriame jau yra rūšiavimo infrastruktūra, darbuotojas sausainių pakelio neišmes į popieriaus atliekų konteinerį, yra paskatinimo stoka. Kai mes atliekame teisingą, bet pastangų reikalaujantį veiksmą, tikimės kitų įvertinimo. Psichologai teigia, jog už mūsų motyvaciją atsako seniausiai susiformavusios smegenų dalys, kurios impulsyviai reaguoja į akimirksniu patiriamą pasitenkinimą. Tad paprastai kalbant, rūšiuojantiems darbuotojams reikia nematerialių „prizų“, – šypsosi D. Ramanauskaitė.
Tą patvirtina ir mokslas: nors iki šiol ieškoma atsakymų, kaip žmones įtraukti į reguliarų atliekų rūšiavimą, mokslininkai teigia, kad neišsiversime be grįžtamojo ryšio, apdovanojimo ir pasiekimų skaičiavimo. 

VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė priduria, kad rūšiavimo įžaidybinimas organizacijoje priklauso nuo jos kultūros, poreikių ir išradingumo. Ji dalijasi keliais pavyzdžiais: ofise suburti dėl rūšiavimo rungtyniaujančias komandas, aktyviausias iš jų apdovanoti įdomia veikla ar bendrais penktadienio pusryčiais.
VšĮ „Gamtos ateitis“ patarimai tvariam ir atliekas rūšiuojančiam biurui

1. Naudokitės daugkartinio naudojimo kavos puodeliais tuomet, kai kavą įsigyjate išsinešimui;
2. Pamėginkite daugkartinio naudojimo dėžutes pietums, kuriuos įsigyjate išsinešimui;
3. Rodykite pavyzdį kolegoms ir pakartotinai spausdinkite ant jau atspausdintų lapų;
4. Prie rūšiavimo konteinerių pakabinkite kuo aiškesnes instrukcijas dėl rūšiuojamų pakuočių;
5. Pasirūpinkite konteineriais, ant kurių sienelių atliekų tvarkytojas pateikė rūšiavimo instrukciją;
6. Dalinkitės gerąja praktika su kolegomis, tarkitės, kur mesti rečiau pasitaikančias pakuotes – taip visi mokysitės naujų įgūdžių;
7. Jeigu turite nerūpestingus kolegas, kurie nesirūpina tvarka ir rūšiavimu, nustebinkite juos sutvarkydami jų darbo vietą;
8. Išsirinkite greta ofiso esantį kiemą, parką ar kitą prišiukšlintą teritoriją ir drauge ją išvalykite;
9. Kartą metuose minėkite tvarumo dieną ofise;
10. Dalinkitės ir rinkite kolegų idėjas, kokius tvarumo principus būtų galima įdiegti ofise.

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Šiais metais ji planuoja sutvarkyti daugiau nei 97 tūkst. tonų į Lietuvą išleistų pakuočių atliekų. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Kontaktinis asmuo:
Diana  Ramanauskaitė 
Viešinimo ir marketingo vadovė
VšĮ „Gamtos ateitis“
37065502837
diana.ramanauskaite@gamtosateitis.lt