Nuotraukos autorius: V.Balkūno nuotr.

Vasaros karščiai pakeitė ir vaistažolių rinkimo grafiką

Vasarą gamtoje galima ne tik poilsiauti bei pramogauti, bet ir apsirūpinti visus metus praversiančiomis atsargomis. Gamtosaugininkai primena vaistažolių rinkimo taisykles bei subtilybes. O žolininkė Rasa Subačienė-Rasoklė pateikia penkių vertingiausių bei daugeliui pažįstamų vaistažolių sąrašą, kurias Lietuvos miškuose ir pievose susirinkti galima būtent dabar, bei pataria, kaip jas tinkamai sudžiovinti. Tiesa, ji priminė, kad ši vasara neįprastai karšta, tad ir gamtoje dabar renkami tie augalai, kurių sezonas paprastai būdavo liepą. Taip pat įspėjo nerinkti žolelių ir žiedų arti kelių bei miestų parkuose.

1. Liepų žiedai (Tilia cordata). Patariama skinti saulėtą dieną tik tuos, kurių kekėse išsiskleidęs tik vienas žiedas, o visi kiti dar susiskleidę. Kai išsiskleidžia visi žiedai, dalis vertingų savybių prarandama. Įspėjimas – liepose paprastai būna daug bičių, tad žiedus rinkti reikėtų atsargiai.

2. Siauralapis gaurometis (Epilobium angustifolium), liaudyje vadinamas ožkarože. Dažniausiai renkami lapai, tačiau galima rinkti ir žiedus. Šiuos augalus galima atpažinti iš tolo – jie neauga po vieną, o plyti šalia vienas kito keliolikos kv. m. plotuose ir žydi rožiniais žiedais. Dažniausiai aptinkami drėgnesnėse vietose, bet auga ir sausose – miškuose, kirtavietėse, gaisravietėse. Reikėtų nesupainioti su plaukuotąja ožkarože, kuri ant lapelių turi plaukelių, o žiedynas ne toks daugiažiedis. Ji auga labai drėgnose vietose ir arbatai nerenkama.

3. Gyslotis (Plantago), liaudyje vadinamas trauklapiu. Lietuvoje auga siauralapis, plaukuotasis ir plačialapis gyslotis. Gydant kosulį naudingos visos rūšys.

4. Čiobreliai (Thymus). Viena populiariausių Lietuvos vaistažolių. Skirtingose vietose augančių čiobrelių kvapas gali skirtis. Pavyzdžiui, pievose jie gali kvepėti citrinomis, o Dzūkijos miškuose grybais. Čiobrelių arbatos nereikėtų gerti kasdien, nes organizmas pripras ir žolelė nebepadės, kai norėsite įveikti kosulį ar virškinimo sutrikimus.

5. Dobilų žiedai (Trifolium pratense). Labiausiai organizmui naudingi dobilai, kurie žydi šviesiai rožine spalva, turi apvalius lapus ir auga pievose. Prieš juos renkant reikia atkreipti dėmesį, ar pieva anksčiau nebuvo nupurkšta chemikalais. „Vaistažoles geriausia džiovinti gerai vėdinamoje patalpoje nestoru sluoksniu paskleidus ant popieriaus ar drobės. Jas reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir pavartyti kelis kartus per dieną. Tokią šiltą vasarą kaip ši, vaistažolės sudžius per kelias dienas. Tačiau vasarą iš jų geriau arbatų nevirti, o pasilikti žiemai. Vasarą galima užsiplikyti ką tik nuskintų žolelių prieš tai jas gerai susmulkinus”, – pataria R. Subačienė-Rasoklė.

Su vaistažolėmis supažindina žygiuose

Sugalvoję prisirinkti vaistažolių, tačiau abejojantys, ar visus lauko augalus atpažins, gyventojai gali tikėtis specialistų pagalbos. Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose organizuojami nemokami pažintiniai žygiai, per kuriuos apie populiariausias vaistažoles pasakoja žolininkai ir ekologai. Pavasarį vykusiame žygyje daugiausiai dėmesio buvo skiriama kiaulpienėms ir kitiems tuo metu žydėjusiems augalas. Visai neseniai šią vasarą po Ribiškių kalvynus žygiavę smalsuoliai susipažino su liepomis, dobilais ir kitais augalais. Rudenį vyksiančiame renginyje daugiausiai dėmesio bus skiriama įvairioms naudingoms šaknims ir tuo metu žydėsiantiems augalams.

„Tokiuose renginiuose dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės, apeiname dideles teritorijas. Jeigu vaistažolių randame daug, jas skinti leidžiame. Tačiau jeigu vienoje vietoje jų mažai, paprašome neskinti ir paieškoti jų kitur. Pagrindinis mūsų tikslas – išmokyti žmones pažinti vaistažoles, atskirti jas nuo kitų augalų ir papasakoti apie pagrindines jų vertingas savybes”, – sako Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ekologas Rokas Butkus.

Yra ir itin retų vaistažolių

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė priminė, kad yra ir vaistažolių, kurios įrašytos Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, daugeliui geriau žinomą kaip Lietuvos raudonąją knygą. Tokių skinti negalima. Tiesa, jos yra labai retos ir sunkiai randamos, tad baimintis, kad gamtoje pažeisite taisykles nereikėtų. Vis dėlto, geriau pasitikrinti, o tai galima padaryti pavarčius leidinį „Lietuvos raudonoji knyga”, kuriame yra aprašytos visos Lietuvoje saugomos rūšys.

„Iš vaistažolių į Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašą yra įrašytas pievinis šalavijas. Taip pat dvi dobilų rūšys – penkialapis ir ilgagalvis bei plaukuotoji ir kalninė jonažolės. Tačiau jų taip lengvai nerasite, o paprasti dobilai ir jonažolės pasitaiko dažnai, juos rinkti galima. Dzūkijoje yra kalninių arnikų, tai dėl širdies ligų naudojamos vaistažolės. Gamtoje jų rinkti negalima. Tačiau jos specialiai auginamos vaistažolių ūkiuose. Negalima rinkti ir miškinių mėtų”, – teigia L. Janulaitienė. Į Raudonąją knygą įrašytus augalus galima rinkti tik gavus leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Tačiau jie išduodami tik esant svarbiai priežasčiai.

Prisiskynus į Raudonąją knygą įrašytų augalų gresia bauda iki 300 eurų.

Gintarė Micevičiūtė 

lrytas.lt informacija