Dėl buvusios valdžios klaidų – Lazdijų ligoninės pralaimėjimas teisme

Ilga, klaidingų ir neteisėtų buvusios Lazdijų rajono valdžios sprendimų nulemta istorija pasiekė atomazgą. Šių metų vasario 5-ąją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį byloje, kurioje Lazdijų ligoninė turės buvusiam darbuotojui atlyginti žalą dėl buvusio šios įstaigos vadovo sprendimo jį atleisti.

Neteisėtai paskirto laikinojo Lazdijų ligoninės vadovo sprendimas į darbą priimti pažįstamą žmogų, o vėliau, nuolatinio ligoninės vadovo, kaip paaiškėjo, neteisėtas sprendimas jį atleisti, šiai gydymo įstaigai kainuos arti 40 tūkstančių eurų. Ligoninė šį Teismo sprendimą vykdys, o buvęs darbuotojas, įvertinęs ligoninės prašymą, žodžiu sutiko sudaryti susitarimą dėl pinigų išmokėjimo dalimis.

Įvykiai, lėmę šį teisminį ginčą, prasidėjo gerokai anksčiau, nei 2019 m. gegužės 7 -ąją, kai tuometinis ligoninės direktorius Vitas Šimkonis atleido darbuotoją iš užimamų pareigų. Istorijos ištakos - 2018 lapkričio 19 d., kuomet susirgus V. Šimkoniui tuometis Lazdijų rajono meras Artūras Margelis pavaduoti ligoninės direktorių paskyrė Kęstutį Mazurkevičių. Kadangi toks mero potvarkis buvo neteisėtas, Vyriausybės atstovė Alytaus apskrityje nedelsiant pareikalavo potvarkį atšauktį, o A.Margeliui to nepadarius - kreipėsi į teismą ir 2019 m. liepos 3-ąją šis neteisėtas mero potvarkis teismo sprendimu buvo panaikintas.

Tačiau iki neteisėto mero potvarkio panaikinimo K. Mazurkevičius suspėjo priimti ne vieną sprendimą, dėl kurių ligoninei teko minti teismų slenksčius. Taip neprabėgus nei mėnesiui nuo paskyrimo laikinai vadovauti ligoninei, K. Mazurkevičius į direktoriaus patarėjo pareigas pusei etato priėmė darbuotoją, kurį, po ligos į darbą grįžęs direktorius V. Šimkonis atleido. Tuometinis ligoninės vadovas laikė, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - neatvykdavo į darbą. Pastarasis dėl atleidimo kreipėsi į teismą ir nurodė, kad tuo metu jis atostogavęs, o jį atostogų išleido tas pats laikinai direktorių pavadavęs K. Mazurkevičius.

Prasidėjus šiam teisminiam ginčui Lazdijų ligoninė teismui pateikė priešieškinį ir prašė su darbuotoju sudarytą darbo sutartį pripažinti negaliojančia, kadangi ligoninės vardu ją sudarė įgaliojimų neturėjęs asmuo. Atmosferą kaitino ir viešai prasidėję tarpusavio vaidai tarp tuometinio mero A. Margelio, ligoninės vadovo V. Šimkonio ir jį neteisėtai pavadavusio K. Mazurkevičiaus.

Vis tik pirmosios instancijos teismas patenkino atleisto darbuotojo ieškinį, net ir sutikęs su ligoninės argumentais, kad darbuotojas neatitiko reikalavimų, būtinų dirbti šį darbą, buvo priimtas be konkurso, o aptariamus santykius galimai siejo draugiški ryšiai. Apeliacinis teismas, sutikęs, jog darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nusprendė, kad Lazdijų rajono mero potvarkio panaikinimas reiškia, jog ligoninės direktoriaus pareigas ėjęs K. Mazurkevičius neturėjo teisės eiti šių pareigų ir neturėjo įgaliojimų sudaryti darbo sutartį su darbuotoju.

Bylai pasiekus Aukščiausiąjį Teismą buvo konstatuota, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybės, kad darbuotojas galėjo ar turėjo žinoti, jog darbo sutarties sudarymo metu ligoninei atstovavęs K. Mazurkevičius viršija savo įgaliojimus. Todėl galutinis teismo verdiktas – darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta neteisėtai ir darbuotojui priteisiamos nutartyje nurodytos sumos.