A. Armonaitė: Lietuvoje realu pradėti vakcinos nuo COVID-19 gamybą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį apsilankiusi „Northway Biotech“ įmonėje, teigia, kad Lietuva turi aukšto lygio mokslinių tyrimų ir gamybos potencialą, kurio reikia norint jau artimiausiu metu mūsų šalyje pradėti gaminti vakciną nuo COVID-19 ar jos komponentus. Ministrė mano, kad pandemija yra puiki galimybė gyvybės mokslų proveržiui Lietuvoje.  

„Pandemija suteikia unikalią galimybę gyvybės mokslų spurtui. Turime tai išnaudoti, o Lietuva gali svariai prisidėti prie pasaulinės kovos su pandemija. Mūsų šalis turi stiprų gyvybės mokslų ir verslo potencialą – Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tai net šešis kartus daugiau nei ES vidurkis. Mūsų strateginis tikslas yra pasiekti, kad iki 2030 m. gyvybės mokslai sukurtų 5 proc. BVP. Siekdama šių tikslų, Vyriausybė užsibrėžė aukštą tikslą moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai jau 2024 m. skirti 1,5 proc. BVP, o ateityje šis skaičius turėtų augti iki 3 proc.“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.  

Lietuvoje turime visas sąlygas gaminti aktyviąją COVID-19 vakcinų medžiagą, tik reikia ieškoti galimybių bendradarbiauti su vakcinų išpilstymo įrangos ir vakcinų buteliukų gamintojais. Minėtina, kad Europos Komisija šiuo metu kaip tik rengia masinės vakcinų gamybos Europoje planą ir ieško galinčių tuo užsiimti įmonių. Atsižvelgdama į tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas mūsų šalies verslui ir mokslui dalyvauti europiniuose vakcinų gamybos procesuose.  

Pasak ministrės, pandemija parodė, kad gyvenimas dar ilgai negrįš į buvusias vėžias, o sveikata ir gyvybės mokslai tampa vis svarbesne sritimi. Lietuvoje gyvybės mokslų sektorius sukuria 6 kartus daugiau BVP nei ES vidurkis ir turi visas galimybes augti. 2019 m. Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje veikė 571 įmonė, o dirbo apie 7,5 tūkst. darbuotojų. Pernai šio sektoriaus lietuviškos kilmės produktų eksporto vertė pasiekė 627 mln. eurų – palyginti su 2019 m., ji padidėjo net 62 proc.  

Didžiausios Lietuvos sektoriaus eksporto rinkos 2020 m. buvo JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Kinija (6,3 proc.). Apie 47 % gyvybės mokslų sektoriaus lietuviškos kilmės eksporto atiteko ES šalims.  

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia dar labiau reformuoti ir pagerinti šalies inovacijų sektorių, užtikrinti tinkamą finansavimą mokslo ir technologijų plėtrai. Svarstomos galimybės sukurti priemonę pritraukti talentų į šią sritį , taip pat skatinti įmones perkvalifikuoti darbuotojus, reikalingus šiai pramonei šakai. Ministerija siekia sukurti specialią finansinę priemonę, kuri skatintų gyvybės mokslų plėtrą Lietuvoje.  

Pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšomis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojamas priemones iki šių metų gegužės mėn. finansuoti 8 „Biotechpharma“ ir susijusių bendrovių – UAB „Celltechna“ bei UAB Kamieninių ląstelių tyrimų centro – projektai už daugiau kaip 19,6 mln. eurų.   

„Northway Biotech“ neseniai paskelbė, kad kartu partneriais jau išbando vaistus, skirtus COVID-19 virusą neutralizuojančių antikūnų gamybai. Šiuo metu atliekami klinikiniai testai Šveicarijoje ir, esant teigiamiems rezultatams, antikūnai rinką turėtų pasiekti jau šiemet.