Parengtas 2022 metų biudžeto projektas

Vakar Vyriausybėje aptartas Finansų ministerijos parengtas 2022 metų valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui. 

„Rengdami šių metų biudžeto projektą prioritetą skyrėme šioms sritims – šalies ir visuomenės saugumui, investicijoms į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį, švietimui, žmonių pajamų augimui bei skurdo rizikos mažinimui. Užtikrinant visų Lietuvos gyventojų saugumą, bus toliau didinamas finansavimas krašto apsaugai, skiriamos lėšos fizinio barjero su Baltarusija statybos užbaigimui, COVID-19 pandemijos suvaldymui. Taip pat labai svarbu sudaryti galimybes tvariam augimui, todėl bus skiriamas dėmesys investicijoms į žalią, skaitmeninę bei aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Atskirą dėmesį skiriame ir pasiekto susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui. Kalbant apie žmonių pajamas, bus didinami švietimo, kultūros darbuotojų, medikų, pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Nuo kitų metų reikšmingai didės minimali mėnesinė alga bei neapmokestinamasis pajamų dydis, kurio didžiausią naudą pajus mažiausiai uždirbantys. Siekiant sumažinti skurdo riziką, bus  sparčiau didinamos pensijos, praplečiamas vienišų asmenų išmokų gavėjų ratas“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybės posėdžiui šį trečiadienį teikiamas 2022 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui. 
Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Biudžetas parengtas remiantis rugsėjo viduryje paskelbtu ekonominės raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2022 m. BVP augs 4 proc., vidutinės metinės infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.

Užtikrinamas finansavimas valstybės ir visuomenės saugumui

Asignavimai krašto apsaugai kitąmet planuojama didės 12,2 proc. arba 128 mln. eurų, ir iš viso sudarys 1 mlrd. 176 mln. eurų (2,05 proc. BVP). 

Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais ir kt. Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.

Investicijos į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką

Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų (nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų). Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. eurų, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui. Skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui – numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio, be kita ko, bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai. Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų, šiomis lėšomis bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech) ir kt. 

Susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 229,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – mokytojų, dėstytojų ir kt. darbuotojų atlyginimų didinimui. Švietimo pagalbai numatyta 21,1 mln. eurų, mokslo ir studijų finansavimui – 23,8 mln. eurų. 2,6 mln. eurų bus skirta sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, 1 mln. eurų – profesinio mokymo stiprinimui, 6,3 mln. eurų – kultūros turinio, meno formų ir kūrybiškumą skatinančių metodų integravimui į formalųjį švietimą. Soc. stipendijoms numatyta 1 mln. eurų, paskatoms rinktis mokytojo profesiją – 4,6 mln. eurų, švietimo skaitmenizacijai (skaitmeniniam turiniui, mokytojų kompetencijai, IKT įrangai – 10,2 mln. eurų.

Didės atlyginimai mažiausiai uždirbantiems, taip pat švietimo, kultūros, socialiniams darbuotojams, medikams, pareigūnams

2022 m. biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius. 

Mokytojų, vadovų ir kt. pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui bus skirta 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojams – 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų – 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų 4,4 mln. eurų. Medikų (gydytojų, slaugytojų, kt. personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondo didinimui PSDF biudžete bus skirta 132 mln. eurų.

Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 eurais, tam reikės 86,1 mln. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 27,6 mln. eurų.

Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma nuo 2022 m. pradžios didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų. 

NPD didėtų 60 eurų (nuo 400 iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę ir taip papildomą naudą koncentruojant gyventojams, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didėtų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų (šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio).  Šie NPD pakeitimai kainuos 74,1 milijono eurų.

Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų. Seime priėmus Finansų ministerijos siūlymą, NPD padidėtų 15 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo augtų 65 eurais. 

Skurdo rizikos mažinimas: rūpestis senjorais ir neįgaliaisiais 

Ateinančių metų didžiausia konsoliduotų biudžetų dalis (be ES investicijų) skirta socialinės apsaugos sričiai – 7 858 mln. eurų, papildomai 759,5 mln. eurų, lyginant su 2021 m. 

Valstybinio socialinio draudimo pensijoms iš Sodros ir Valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija. 

Vidutinė socialinio draudimo pensija padidės 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija  su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 m. pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.

Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs

Lyginant su 2021 m., artėjančiais metais numatomas ženklus savivaldybių biudžetų augimas – 514,5 mln. eurų (13,7 proc.). Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 355,4 mln. eurų (15,7 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 163,1 mln. eurų (10,9 proc.).

2022 m. biudžeto projekto pristatymą rasite čia.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą