Ką naujasis finansinis periodas žada bitininkams?

Mūsų šalyje yra nemažai bitininkų ir pagaminama pakankamai medaus, tačiau pripažįstama, kad bitininkystės sektorius susiduria su įvairiomis problemomis: žinių ir informacijos apie naujus bitininkavimo metodus trūkumu, bičių ligų plitimu bei augalų apsaugos produktų naudojimu, kenkiančiu bičių populiacijoms.

 

Nepakankamai panaudojamos ir natūralios bičių ganyklos, vežiojant bites prie žydinčių augalų, be to, per mažai išnaudojamos galimybės stiprinti bičių šeimas aukštos veislinės vertės bičių motinomis. Strateginiame plane numatytos priemonės, siekiant spręsti šias problemas, gerinti bendrąsias bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas, užtikrinti bitininkystės sektoriaus tvarumą ir plėtrą. Suplanuotos 5 intervencinės priemonės ir joms kasmet skiriamos lėšos: daugiausia jų – 640 tūkst. Eur – teks „Bičių šeimų atnaujinimui, bitininkavimo inventoriaus įsigijimui, bičių ligų prevencijai“; 200 tūkst. Eur – „Švietimui, mokymui ir techninei paramai“; 100 tūkst. Eur –„Moksliniams tyrimams bitininkystės sektoriuje“; 140 tūkst. Eur – „Bitininkystės sektoriaus ir rinkos stebėsenai“ (į šią sektorinę priemonę taip pat įeina bitininkų leidinio parengimas ir išleidimas); 19 656 Eur – „Medaus ir kitų bičių produktų tyrimams“. Šia sektorine parama galės pasinaudoti bitininkų asociacijos, bendradarbiavimo sutartis pasirašiusios bitininkų asociacijos, kooperatyvai, bičių laikytojai, veisliniai bitynai ir kt.

Galės kreiptis investicinės paramos

Be sektorinės intervencinės paramos, bitininkystės sektoriaus dalyviai galės naudotis ir investicinės kaimo plėtros, rizikos valdymo priemonėmis ir ekologinėmis sistemos – ekoschemomis. Projektus bus galima teikti pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Norint remti ūkių konkurencingumą, investicijos nukreipiamos bičių ūkių produktyvumui ir sveikatingumui didinti, finansuojant bitininkavimo inventoriaus įsigijimą, didelio produktyvumo, aukštos veislinės vertės, atsparumu bičių ligoms ir kitomis teigiamomis savybėmis pasižyminčių bičių motinų įsigijimą. Bitininkai taip pat bus skatinami įsitraukti į kuriamas trumpas tiekimo grandines.

Paskatos aukštesnei pridėtinei vertei kurti

Statistikos departamento duomenys atskleidžia, kad 2021-ųjų pradžioje Lietuvos bitininkai laikė 209,2 tūkst. bičių šeimų. Absoliuti dauguma bitininkų – ūkininkų bei šeimos ūkiai. Vidutiniškai viename bityne buvo laikomos 23 bičių šeimos. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, profesionalių ūkių, kuriuose laikoma daugiau kaip 150 bičių šeimų, yra mažuma. 2020 m. jų buvo 24 – vos 0,3 proc. Vidutiniškai toks ūkis turėjo apie 372 bičių šeimų Įvertinus tai, kad daug bitininkų yra mėgėjai, kuriems trūksta informacijos ir žinių apie naujus bitininkavimo metodus, sudaromos galimybės investicijas į materialųjį turtą derinti su parama aktualiems mokymams ar žinioms gilinti. Norint paskatinti rinkai teikti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, numatyta kompensuoti išlaidas, kurias bitininkai patiria, atlikdami medaus ir bičių produktų laboratorinius tyrimus.

Ragins įsitraukti į kokybės sistemas

Žinoma, kad užsienio rinkose labiausiai vertinamas ekologiškas arba pagal kokybės sistemas pagamintas medus, tačiau Lietuvoje tokio medaus yra gana mažai. 2018 m. sertifikuotas ekologiškas medus sudarė tik 1,1 proc., o pagamintas pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) – 5,5 proc. viso surinkto medaus kiekio. Strateginiame plane daug dėmesio skiriama ekologinei gamybai, tad ir bitininkams, gaminantiems ekologišką produkciją, taip pat ir ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, bus teikiama kompensacija už papildomas išlaidas, kurios susijusios su įsitraukimu į kokybės sistemą.

Dėmesys bičių sveikatingumui

Bitininkams aktuali parama ir valdant įvairias rizikas, todėl jie galės kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės“ (priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ ir „Savitarpio pagalbos fondai“). Mažam bičių šeimų produktyvumui įtakos turi bičių ligų plitimas, didėjantis augalų apsaugos produktų naudojimas. Todėl numatyta finansuoti veiklas, didinančias bičių sveikatingumą ir mažinančias bitininkų patiriamas išlaidas gydymui. Numatyta kompensuoti išlaidas, susijusias su preparatų bičių ligų gydymui, grynarasių bičių motinų įsigijimu. Bitininkystės sektoriui numatyta parama ir pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“, pagal kurią lėšos skiriamos skatinti kraštovaizdžio elementų priežiūrą, trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostų įrengimą ir priežiūrą, pievų priežiūrą, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimą pievomis, sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu. Šis sektorius remiamas ir pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ – parama teks tiems, kurie rūpinsis nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių, tarp kurių yra ir Lietuvos tamsiosios bitės (A.m. mellifera), išsaugojimu. Norint populiarinti Lietuvoje pagamintų bičių produktus, padėti rasti naujų rinkų medui realizuoti, numatyta organizuoti bitininkų tarptautines parodas, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose. Į šias veiklas įsitraukti bus skatinami ne tik bitininkai ir jų asociacijos, bet ir mokslo ir studijų institucijos bei viešosios įstaigos.

Skatins sektoriaus pažangą

Kelios sektorinės priemonės turėtų padėti į sektorių pritraukti naujų dalyvių, taip pat pagilinti bitininkų žinias apie naujus bitininkavimo metodus. Viena jų – „Švietimas, mokymas ir techninė parama“, kuri nukreipta visuomenės (ypač jaunimo) susidomėjimui bitininkyste skatinti, stiprinti bitininkų atstovavimą Lietuvoje ir užsienyje ir kt. Priemone „Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje“ skatinama bitininkystės sektoriaus pažanga ir mokslo įstaigų bei bitininkų atstovų bendradarbiavimas. Kartu su kitais žemės ūkio sektorių atstovais bitininkai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualias konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. Pabrėžtina, kad siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal bitininkystės sektorines priemones, nebus teikiama parama pagal kaimo plėtros priemones. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų.

ŽŪM informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą