Vandens gręžinių įteisinimas: kaip mums sekasi ir kokie mitai vis dar sklando

Jau beveik pusantrų metų gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką be jokių sankcijų. Tačiau iki šiol ja pasinaudojo tik nedidelė gyventojų dalis.

2023 m. pradžioje priimti teisės aktų pakeitimai, numatantys, kad jei asmuo yra prisijungęs prie centralizuotos geriamojo vandens sistemos, jis taip pat gali įsiteisinti turimą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, supaprastinta gręžinių įteisinimo tvarka. Visgi dėl nepagrįstų baimių ir tebesklandančių mitų žmonės delsia susitvarkyti.

Aktyviausiai procesas vyksta Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse, mažiausiai gręžinių įteisinta Šiaulių, Telšių ir Tauragės apskrityse.

Aplinkos ministerija ragina nedelsti ir pasirūpinti gręžinių įteisinimu iki 2025 m., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas.

Primename, kad tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, pats gyventojas, kuris naudoja nelegalaus gręžinio vandenį savo reikmėms, gali tiesiogiai pateikti reikalingus gręžinio įteisinimui duomenis Lietuvos geologijos tarnybai. Leidimą tirti žemės gelmes turinčių įmonių tarpininkavimo tokiais atvejais nebereikia.

Žemės gelmių įstatymas numato, kad požeminio vandens išteklių naudojimui leidimas nereikalingas, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą.

Taip pat leidimo nereikia, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše nurodyta, kokius duomenis ir dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai turės pateikti gyventojas, norintis įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, kai jam nereikia ir kai reikia leidimo.

Detalią informaciją, kaip gręžinio duomenis įrašyti į Žemės gelmių registrą, rasite video filmuke čia ir parengtose instrukcijose čia.

Taip pat galima kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą el. paštu greziniai@lgt.lt arba lgt@lgt.lt, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklo informacinę sistemą kartu su aukščiau minėtais dokumentais pateikiant pasirašytą prašymą bei užpildant neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją.

Gręžinių įteisinimo klausimais galima pasikonsultuoti tel. 8 670 73333 ir 8 607 30591. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai teikia konsultacijas gyventojams ir gyvai, atvykus adresu S. Konarskio g. 35, Vilnius.

Tobulėjantys kontrolės įrankiai, turimi duomenys apie įrengtą centralizuoto viešojo vandens tiekimo sistemą susiaurina nelegalių gręžinių paieškos lauką, todėl anksčiau ar vėliau tokių gręžinių savininkai sulauks atitinkamų sankcijų. Pasibaigus terminui ir neįteisinus Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio asmuo privalės gręžinį likviduoti, taip pat jam bus paskirta bauda.

Primename ir paneigiame dažniausiai pasitaikančius mitus

Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.

Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių ekonominių sankcijų ir administracinės atsakomybės. 

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį arba jungtis prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos.

Atkreipiame dėmesį, kad intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.

Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymu pirmiausia siūloma suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti asmenį ir palikti jį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.

Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymo nuostatos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją. Legalizavimo tvarkoje numatyti tik tie veiksmai, kurie reikalingi visiems naujiems gręžiniams įteisinti, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo atlikti prieš pradedant naudoti gręžinį.

Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitiklius ir mokėti mokesčius už vandenį.

Netiesa. Primename, kad pagal teisės aktų nuostatas įrengti apskaitos prietaisus ir mokėti mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius privaloma tik tada, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą.

Teiginiai, kad Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas apmokestinimas, neatitinka tikrovės. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų kol vyksta gręžinio įteisinimo procedūros.

Mitas. Ne visi gręžiniai turi būti įregistruoti Žemės gelmių registre.

Netiesa. Žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatai numato, kad visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre. 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija