Komunalinių atliekų tvarkymas sudomino Lenkijos ir Lietuvos parlamentus

Alytaus regionas yra vienas lyderiaujančių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavime. Alytaus rajono savivaldybė – viena geriausiai šalyje rūšiuojančių savivaldybių. Pasisemti gerosios patirties ir sužinoti daugiau apie atliekų tvarkymo sistemos ypatumus Alytaus rajone ir regione, į rajono savivaldybę atvyko Lenkijos ir Lietuvos parlamentarų delegacijos.
Svečius iš Lenkijos Respublikos Seimo vietos savivaldos ir regioninės politikos bei Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų priėmė Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
„Buvau vienas pradininkų bendros regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo. Prisimenu ilgą nueitą kelią, ypač kada reikėjo žmones įtikinti, jog už komunalines atliekas reikės mokėti. Kaimo gyventojai sakydavo, kad jokių šiukšlių neturi. Bet miškuose jų pilna, o nelegalių sąvartynų skaičiuojama dešimtimis“, – apie nelengvą komunalinių atliekų sistemos kūrimo pradžią kalbėjo A. Vrubliauskas.
Alytaus regione atliekų tvarkymo sistemą svečiams pristatė Alytaus regiono tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas. Pasak jo, be regiono savivaldybių palaikymo ir darnaus veikimo, komunalinių atliekų tvarkymas neįmanomas.
Į atliekų tvarkymo sistemą septynios Alytaus regiono savivaldybės investavo per 30 mln. eurų. Rinkliavos dydis Alytaus rajone vidutiniškai siekia 42 eurus per metus, ir yra vienas mažiausių Lietuvoje. Taip pat taikomos lengvatos.
A. Reipas pažymėjo, kad Alytaus rajonas lyderiauja atliekų rūšiavime. „Per metus vidutiniškai vienas rajono gyventojas išrūšiuoja apie 120 kilogramų komunalinių atliekų“, – kalbėjo A. Reipas.
Nors Alytaus regiono savivaldybės atliekų rūšiavime yra pažengusios, tačiau iššūkių vis dar yra, kalbant apie daugiabučių namų gyventojus.
„Gyventojų požiūris apie rūšiavimą keičiasi į gerąją pusę, tačiau darbo išties dar daug. Kuriame vadinamų reindžerių sistemą, kada konkretus žmogus prižiūrės jam priskirtos teritorijos komunalinių atliekų aikšteles prie daugiabučių namų, bendraus su gyventojais, motyvuos juos rūšiuoti“, – kalbėjo A. Reipas.
Komunalinių atliekų rūšiavimas pigiau kainuoja ir savivaldybėms. Jos nemoka už išrūšiuotas atliekas.
Lenkijos parlamentarų delegaciją domino praktinė užstato sistema. Daugiausiai klausimų parlamentai uždavė dėl užstato ir taromatų sistemos veikimo, naudos gyventojui, verslui.
„Lenkijoje daugiausiai problemų kelia butelių, įvairių pakuočių tvarkymas. Šios atliekos tampa dažniausiomis atliekomis individualiuose namuose ir ypač daugiabučiuose“, – kalbėjo Lenkijos Respublikos Seimo Vietos savivaldos ir regioninės politikos komiteto pirmininkas Andrzej Maciejewski, pažymėdamas, kad Lietuva yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemos lyderis, kur puikiai veikia užstato sistema.
Atliekų tvarkymo sistema domėjosi Lenkijos parlamento vietos savivaldos ir regioninės politikos komiteto pirmininko pavaduotojai Jacek Protas, Grzegorz Woźniak, Subkomiteto pirmininkė Anna Kwiecień, Komiteto biuro vadovas Slawomir Jakubczak, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, nariai: Algis Strelčiūnas, Ričardas Juška, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.
Susitikime su Lietuvos ir Lenkijos parlamento atstovais dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Balčiūnas, Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Mantas Ludavičius.
Po susitikimo savivaldybėje Lenkijos ir Lietuvos parlamentarai vyko į Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų miestelį Takniškėse, kuriame susipažino su atliekų tvarkymo technologijomis, rūšiavimu, kompostavimu, aerobiniu apdorojimu, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamu pakartotinio daiktų naudojimo sistemos kūrimo projektu.

Alytaus rajono savivaldybės informacija