Paragauti kunigaikščių valgytų patiekalų vienos dienos neužteks

Keliaujant po Alytaus rajoną galima rasti dzūkiškos virtuvės perliukų. Kelionė ne kelionė, jei būdamas kitame krašte neparagavai jo tradicinių patiekalų. Vaizdo, aromato, skonio derinys išlieka ilgam ir primeną vietą, kurioje lankeisi. Šią vasarą pasisukiokime savo krašto virtuvėje ir prisiminkime arba atraskime naujus skonius. Karta iš kartos perduodami receptai gal ir „nuteka“, tačiau tikras dzūkiškas skonis – saugoma paslaptis. Tai tautinio paveldo produktai. Kad paragautumėte visus šio krašto kulinarinius šedevrus, vienos dienos viešnagės tikrai neužteks.

Pivašiūnai – žinomi bažnyčia ir stebuklingu paveikslu bei Žolinių atlaidais – jau kelis metus garsėja ir amatų centre gaminamais patiekalais, kurie stebino visiškai kitokios virtuvės atstovus – graikus, austrus, japonus. Amatų centre Stasė Čižauskienė kepa bulvines bandas ant džiovintų kopūstų lapų, grikinį pyragą, kurį vietiniai vadina babka. Čia taip pat kepami grybukai, bet senoviniu dzūkišku būdu. Vizitą į amatų centrą reikėtų suplanuoti ir iš anksto suderinti norimų patiekalų gaminimo edukaciją.

Tradicinės bulvinės bandos valgomos su „daryciniu“, kuris gaminamas iš naminės varškės ir grietinėlės.  Jos taip pat kepamos ir Alovėje, Kančėnuose, Punioje. Tačiau skoniai visur kitokie, norint išrinkti skaniausiais, teks atvykti dar kartą. Dzūkiškos bandos sočios, tad per vieną dieną jų visų neparagausi.

Alovės bendruomenės centre taip pat moko gaminti dzūkiškus patiekalus. Čia vyksta dzūkiškos duonos, pyrago, bulvinių bandų kepimo ir senųjų amatų programos. Asta Kisielienė parodo duonos kelią nuo grūdo iki stalo. Alovėje pasižvalgykite po apylinkes, aplankykite kuklumu žavią Švč. Trejybės bažnyčią, suraskite Poteronių viaduką, Kaniūkų kaime – atodangą, kurios aukštis vietomis siekia 40 m.

Kančėnų bendruomenė gali pasigirti, turėdama net keturis kulinarinio paveldo sertifikatus, kurie įrodo, kad čia patiekalai gaminami taip, kaip tą žmonės darė prieš šimtą metų. Bendruomenės pirmininkė Monika Ražanauskienė ypač didžiuojasi mielinio pyrago ir kmynų giros gamyba. Kančėnai didžiuojasi ir čia gimusia poete, rašytoja, tapytoja, Nacionalinės premijos laureate Ona Baliukone, kurios atminimą puoselėja, rengia poezijos popietes ar kūrybinius susiėjimus.

Alytaus rajone jau tūkstantmečius gyvena totoriai. Daugiausia jų – Butrimonyse, kurie garsėja savo aikšte, išskirtiniu fontanu, architektūra. Viską galima pamatyti apsilankius. Taip pat ir pavalgyti. Viename seniausių Lietuvoje totorių kaimų Raižiuose galima susipažinti su tautos kultūra, užsisakyti vaišes. Nesigailėsite – būsite nustebinti skoniu ir sotūs visą dieną. Vienas iš nekasdienių patiekalų – stambūs koldūnai, įdaryti smulkiai kapota aviena, jautiena arba veršiena. Kitas – štukamencas – troškinta jautiena arba aviena su tirštu, saldžiu pupelių padažu. Raižių krašto totoriai didžiuojasi savo pyragu „Šimtalapis“. Totorių bendruomenės pirmininkas Ipolitas Makulavičius, į kurį reikia kreiptis dėl vizito, tikina, kad, nors daug kas kepa tokius pyragus, tačiau tikrieji – tik pas Raižių totorius.

Išskirtinė vieta ir išskirtiniai dzūkiški patiekalai – Punios kaime. Panemunės dzūko pirkioje, kurioje atkuriama XIX a. pab. dzūkų gyvenimo aplinka, kepamos bulvinės bandos, grikinės babkos, razavi blynai, kurie, ko gero, riebiausi Lietuvoje. Tačiau paragauti verta ir jų, ir pagal autentišką receptą kepamų bulvinių švilbikų. Svečius į dzūko pirkią priima bendruomenės pirmininkė Laima Žūsinienė.

Alytaus rajone galite skanauti, prisivalgyti ir persivalgyti – tik po to keletą kartų užlipkite ant piliakalnių, kurie pūpso visai šalia ir atveria nuostabius vaizdus. Prie Alovės – žaliasis Poteronių, Punios – Margio, ant kurių gyvenę kunigaikščiai, ko gero, taip pat pietums valgydavo ir bulvines bandas bei razavus blynus.

Keliauti po Alytaus rajoną visada padės vietos bendruomenės, seniūnai ir Alytaus turizmo informacijos centras.

Alytaus rajono savivaldybės informacija

Nuotraukų galerija