Atliekų konteineriai - mokslininkų akiratyje: kaip viską rinkti ir tvarkyti?

Atliekos niekada nelieka be dėmesio. Vieni piktinasi, kad jas reikia tvarkyti, kiti domisi, kaip tą daryti ir kokių priemonių imtis, kad atliekų surinkimo vietos netaptų vabzdžių veisyklomis.

Mokslininkus nustebino moters klausimas

Tuo domėjosi ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai, atlikę studiją ir pateikę rekomendacijas, kaip mažinti vabzdžių vystymąsi individualiuose ir kolektyviniuose atliekų konteineriuose.

„Jei viską darytume tvarkingai, tokių problemų nebūtų“, - įsitikinęs vienas iš studijos autorių, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis.

Anot jo, klausimų dėl rūšiavimo, atskiro maisto atliekų surinkimo, net neturėtų kilti – kito pasirinkimo tiesiog nėra. „Nėra jokių abejonių, kad prie rūšiavimo pereis visa Lietuva – kaip tą daro visos pažangios pasaulio, o ypač Vakarų Europos valstybės. O Alytaus regionas yra padaręs labai didžiulį įdirbį šitoje srityje“, - kalbėjo P. Ivinskis.

Mokslininkus stebino ir regiono pažanga šitoje srityje, ir žmonių nuostatos, jų domėjimasis rūšiavimu. Sykį mokslininkams dirbant prie konteinerių iš daugiabučio namo atskubėjo moteris, kuriai rūpėjo išsiaiškinti, kur dėti panaudotą aliejų. „Tam reikia atskiro indo“, - paaiškino ji nustebusiems mokslininkams.

Kas ir kodėl veisiasi atliekose?

Atlikdami studiją, jie tyrė, kokie vabzdžiai daugiausia vystosi atliekų konteineriuose ir kaip turėtų elgtis gyventojai, kad konteineriai netaptų tų vabzdžių veisyklomis.

Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 3400 dvisparnių vabzdžių rūšių. Nemažai jų gyvena ir vystosi žmonių aplinkoje – gausiai aptinkamos prie atliekų konteinerių, šiukšliaduobių, kompostavimo dėžių, lauko tualetų. Pastebėta, kad skirtingos atliekos traukia skirtingų rūšių vabzdžius, kurie, kaip pastebi mokslininkai, yra ne tik ligų pernešėjai, bet ir svarbūs ekosistemos dalyviai – jų lervos labai pagreitina organinių atliekų irimo procesus.

Atliekų konteineriai vabzdžiams yra ne tik jų maitinimosi, bet ir kiaušinių dėjimo vieta. Įvairių rūšių musės vystosi labai greitai – esant aukštai temperatūrai – iki šešių kartų per sezoną, o kartais net ir daugiau.

Musės kiaušinius deda ne tik ant atliekų, jau išmestų į konteinerius, bet ir ant atliekų šiukšliadėžėse, gyventojų namuose. Tad į konteinerius dažnai patenka vabzdžių kiaušiniais jau užkrėstos atliekos.

Mokslininkai pripažįsta: nors lervų atsiradimas atliekose yra normalus reiškinys ir lervų veikla padeda greitai suardyti atliekas, tačiau didelė jų gausa atliekų talpose trikdo, be to iš lervų labai greitai vystosi nauja musių karta ir nesiimant priemonių problema vis didėtų.

Kaip apsaugoti atliekas nuo musių?

Pasaulyje su šia problema susiduriama daugelyje šalių ir pagrindiniai būdai jai spręsti visur tie patys: laikytis elementarios higienos, stengtis išmesti kuo mažiau organinių atliekų, o prireikus jas išmesti – sandariai suvynioti, kuo dažniau išnešti surinktas atliekas ir mažinti vabzdžių skaičių, naudojant biologines, o esant dideliam užterštumui – ir chemines priemones.

Mokslininkai pabrėžia: pirmiausia reikia imtis priemonių, kad musės nepatektų į atliekų talpas - visada laikyti uždengtą maistą, gyvūnų pašarus. Išmetamas maisto atliekas supakuoti į maišelius, o mėsos, žuvies skerdienos atliekas įvynioti į kelis sluoksnius popieriaus ar sudėti popierinius maišelius.

Išmestas atliekas reikia laikyti sandariai uždengus ir reguliariai šalinti, nekaupiant didesnių jų kiekių. Išnešant maišus su atliekomis, reikia stengtis pašalinti kuo daugiau oro iš maišo, jį suspaudžiant - oro trūkumas sulėtins bendrą skilimą, sumažins kvapus.

Šiukšliadėžes ir maisto atliekų konteinerius reikia reguliariai plauti, naudojant dezinfekcines priemones, nepalikti prilipusių atliekų likučių. Individualius atliekų konteinerius patariama laikyti pavėsyje, apsaugotus nuo tiesioginių saulės spindulių ir, žinoma, sandariai uždarytus.

Vabzdžius nuo atliekų talpų patariama baidyti ir juos atbaidančiomis priemonėmis. Daugelis vabzdžių nemėgsta arbatmedžio, levandos, šeivamedžio, mėtų, kiečių kvapo, tad galima naudoti natūralius eterinius aliejus arba įdėti šių augalų šakelių į šiukšliadėžes.

Daugelį musių rūšių atbaido acto kvapas, o acto tirpalas gali nužudyti lervas, tačiau acto kvapas gali pritraukti kai kurių rūšių vaisines museles.

Individualiuose konteineriuose maisto atliekas rekomenduojama pamaišyti su žaliosiomis atliekomis – žole, spygliais, augalų liekanomis, smulkintu popieriumi.

Jei vabzdžiai visgi pasiekia atliekas ie sudeda ant jų kiaušinėlius, juos bei atsiradusias lervas patariama naikinti verdančiu vandeniu su valymo priemonėmis. Lervas bei kiaušinėlius naikina ir druskos tirpalas.

Kolektyviniai konteineriai nuolat plaunami

Kolektyvinio naudojimo konteineriai yra nuolat plaunami ir dezinfekuojami. Nuolat tikrinama, ar jų viduje nėra išbėgusių skysčių ar prilipusių atliekų. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojų brigada šiltuoju metų laiku nuolat tikrina bendro naudojimo maisto ir mišrių atliekų konteinerius ir rūpinasi jų švara.

Gyventojų prašoma atliekas į šiuos konteinerius nešti mesti su sandariai užrištais maišeliais, o išmetus atliekas būtinai uždaryti konteinerį.

ARATC informacija

Nuotraukų galerija