Prastos naujienos dėl imuniteto, įgauto persirgus koronavirusais

Kartą persirgus koronavirusu, nėra jokios garantijos, kad nebeužsikrėsi dar kartą, skelbia naujas tyrimas.

Nors SARS-CoV-2 yra koronavirusas, į kurį paskutiniu metu nukreiptas viso pasaulio dėmesys – tačiau yra daugybė kitų koronavirusų, apie kuriuos žinome jau dešimtmečius – ir kad kurie jų gali užkrėsti ne tik žmones, ir kad jie yra labai sezoniški.

Per pastaruosius 35 metus mokslininkai ištyrė keturias šių sezoninių koronavirusų rūšis ir nustatė, kad pakartotinė reinfekcija įvyksta gana dažnai – ir dažniausiai praėjus maždaug metams po pirmojo susirgimo.

Nors tai nebūtinai galioja dabartinei pasaulinei pandemijai, tačiau tai nėra geras ženklas kalbant apie ilgalaikį populiacijos imunitetą.

Ištyrę 513 mėginių, praėjusiame amžiuje surinktų iš 10 sveikų vyrų, gyvenančių Amsterdame, mokslininkai pastebėjo keletą antikūnų, susijusių su koronavirusais, šuolių.

Kiekvienas iš šių šuolių buvo interpretuojamas kaip pakartotinė reinfekcija, ir visų keturių tirtų sezoninių koronavirusų atvejais – įskaitant HCoV-NL63, HCoV-229E, HCoV-OC43 ir HCoV-HKU1 – mokslininkų komanda kiekvienam pacientui nustatė nuo 3 iki 17 reinfekcijų.

Kai kurios retos pakartotinės reinfekcijos pasireiškė praėjus šešiems mėnesiams po pradinės infekcijos – tačiau dažniau virusas grįždavo praėjus maždaug metams – „kas rodo, kad apsauginis imunitetas yra tik trumpalaikis“, rašoma tyrime.

Šiuo metu yra žinomi tik keli patvirtintos pakartotinės COVID-19 reinfekcijos atvejai – bet dauguma specialistų mano, kad spėlioti, kuriam laikui susidaro imunitetas prieš SARS-CoV-2, yra dar per anksti.

Ir žvilgsnis į kitus koronavirusus šiuo klausimu suteikia geriausias užuominas – tačiau, deja, šis 35 metus trunkantis tyrimas rodo, kad imunitetas daugeliui koronaviruso infekcijų yra ne tik laikinas, bet ir trumpalaikis. Dar daugiau – autoriai sako, kad reinfekcija gali būti bendras visų žmogiškųjų koronavirusų bruožas.

Autoriai pripažįsta, kad tyrimas yra nėra visapusiškas, nes vieninteliu reinfekcijos požymiu laikomas antikūnų kiekio padidėjimas – o negalima būti tikrais, kad tokį padidėjimą sukelia būtinai nauja reinfekcija.

Kitas tyrimo trūkumas – jis buvo atliktas su itin nedidele dalyvių imtimi, todėl reikalingi stambesnio masto tyrimai.

Tačiau šis tyrimas turi ir tam tikrų privalumų, kurių neturi kiti tyrimai.

„Mūsų serologinis tyrimas yra unikalus, nes juo išvengiama ankstesnių epidemiologinių tyrimų, paremtų simptomais pagrįstų tyrimų protokolais, šališkumo“, – rašo naujojo tyrimo autoriai.

Vietoje to pacientai buvo reguliariai tikrinami kelis kartus per metus ištisus dešimtmečius, net kai jautėsi sveiki. Tai svarbu, nes daugelis koronaviruso infekcijų gali likti besimptomėmis – o tai reiškia, kad galime nepastebėti daugybės pakartotinių reinfekcijų.

Naujausi tyrimai, ypač susiję su SARS-CoV-2, rodo, kad specifinių antikūnų kiekiai pradeda mažėti po dviejų mėnesių po užsikrėtimo – ypač po lengvų susirgimų.

Naujajame tyrime nustatyti panašūs terminai.

Kraujo mėginiai, kurie buvo renkami kas 3 mėnesius iki 1989 m. ir kas 6 mėnesius po to, rodo, kad dauguma koronavirusinių infekcijų Amsterdame įvyko žiemą.

Parengta pagal „Science Alert“.

lrytas.lt informacija