Spanguolės – stebuklingos uogos, kurių nepamirškite ir po švenčių

Spanguolė – nuo seno žinoma, ant didžiųjų metų švenčių stalo dažnai sutinkama uoga. Tačiau dėl vitaminų gausos šia uoga vertėtų mėgautis ne tik švenčių metu, o užsiauginti ją galima ir nuosavame darže.

Auga ne tik pelkynuose, bet ir daržuose

Natūraliomis gamtinėmis sąlygomis spanguolės įprastai auga pelkėse. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai uoga, kurią pelkėtose vietose atrasti galima iki pat vėlyvo pavasario. Nors spanguoles geriausia rinkti tik visiškai sunokusias nuo rugsėjo antrosios pusės, gamtoje jų rasti galima iki pat pavasario. Pavasarį spanguolių odelė būna labai plona, o pačios uogos gali atrodyti kiek patežusios. Tačiau tai neturi įtakos gerosioms spanguolių savybėms: organizmui naudingų medžiagų spanguolės nepraranda net ir pavasarį. Namų sąlygomis įprastai auginamos stambiauogės amerikietiškosios spanguolės. Būtent šios spanguolės auginamos dirbtiniu būdu užveisiamuose pramoniniuose spanguolynuose. Bet pastebima, kad darže gali prigyti ir iš pelkių parsineštos spanguolės. Stambiauogės veislinės spanguolės yra didesnės, jų derlius gausesnis. Spanguolių auginimui vertėtų parinkti kruopščiai nuo piktžolių išvalytą daržo dalį. Spanguolėms reikalinga gana rūgšti dirva, gerai apšviečiama vieta, viršutinis dirvožemio sluoksnis turėtų gerai vėdintis ir būti laidus vandeniui. Prieš sodinant spanguoles, paruoštą žemės plotą rekomenduojama užpilti smėliu.

Ir nuo peršalimo, ir nuo šlapimo takų infekcijų

Liaudies medicinoje spanguolės itin vertinamos dėl savybių, apsaugančių nuo šlapimo takų infekcijų. Pastebimas teigiamas spanguolių poveikis širdies ir smegenų veiklai. Spanguolės – natūralus antioksidantų šaltinis, efektyviai stiprinantis imunitetą ir didinantis organizmo atsparumą ligoms bei padedantis kovoti su neigiamu laisvųjų radikalų poveikiu. Tai uoga dėl savo priešuždegiminių savybių neretai vadinama natūraliu antibiotiku. Todėl ją rekomenduotina vartoti, sergant peršalimo ligomis. Šių uogų sudėtyje gausu vitaminų, mikro ir makro elementų, natūralių organinių rūgščių. Spanguolių sudėtyje dominuoja vitaminai C, B1, B2, B6, jodas, geležis, manganas, varis, kobaltas. Dėl vitaminų gausos ši uoga gelbsti nuo avitaminozės, o jos sudėtyje esantys mikroelementai stiprina kraują. Tiesa, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, turint skrandžio problemų ar naudojant kraują skystinančius medikamentus, šias uogas vertėtų vartoti itin atsargiai. Spanguolės naudojamos ir natūralioje kosmetikoje: produktai su spanguolėmis ramina ir lygina odą.

Naudingiausios – termiškai neapdorotos spanguolės

Kadangi spanguolių derlių galima rinkti ne tik rudenį, bet ir šaltuoju metų laiku, geriausia naudoti natūralias, termiškai neapdorotas uogas. Termiškai neapdorotose spanguolėse yra daugiausia organizmui naudingų, sveikatą stiprinančių medžiagų. Šviežiomis spanguolėmis galima gardinti raugintus kopūstus ir salotas. Sutrynus spanguoles su cukrumi paruošiamas džemas, puikiai derantis su košėmis, saldžiais kepiniais, sūriais.  Spanguoles taip pat galima šaldyti ir džiovinti. Iš šių uogų verdamos uogienės, gaminamos užpiltinės ir sultys. Spanguolių uogomis neretai gardinamas medus. Sovietmečiu itin populiaru buvo ruošti spanguoles cukruje. Šis gardėsis būdavo gaminamas namuose: spanguolės apvoliojamos kiaušinių baltymuose, o po to cukraus pudroje.