Nuotraukos autorius: plius.lt nuotr.

Saugus dujų baliono naudojimas – pirmoji sąlyga norint išvengti nelaimės

Netinkamas suskystintų naftos dujų balionų naudojimas kiekvienais metais tampa nelaimingų atsitikimų buityje priežastimi. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) informuoja, jog šiais metais dėl netinkamo dujų balionų eksploatavimo nukentėjo penki asmenys – iš jų keturi patyrė sužalojimus, vienas – žuvo.

„ Birželio 13 d., Lentvaryje įvykęs sprogimas gyvenamajame name dėl galimo dujų nutekėjimo iš dujų baliono yra pirmoji skaudi nelaimė, pareikalavusi žmogaus gyvybės. Tiriame šio įvykio aplinkybes ir priežastis, kurios turėtų paaiškėti liepos pradžioje", – teigė VEI viršininkas Alvydas Masiulis.

Šis atsitikimas yra trečiasis įvykis šiais metais, kai dėl netinkamo suskystintų naftos dujų baliono eksploatavimo nuteka dujos, o dėl kilusių sprogimo padarinių nukenčia žmonės ir jų turtas. VEI specialistai šiemet ištyrė ankstesnius kovo mėnesį įvykusius nelaimingus atsitikimus.

„Per vieną nelaimę nukentėjo trys asmenys, kurie patyrė kūno sužalojimus. Tyrimą atlikę specialistai nustatė, kad dujų–oro mišinio sprogimas kilo nutekėjus dujoms iš dujų baliono, stovėjusio netoliese veikiančios kieto kuro krosnelės", – nelaimės aplinkybes vardijo A. Masiulis. Jis atkreipė dėmesį, kad kaitinamos dujos plečiasi, todėl patalpoje dujų balionas negali būti statomas prie šildymo prietaisų – tarp jų turi būti išlaikomas mažiausiai vieno metro atstumas. Dujų balionas turi būti kuo toliau nuo šilumos šaltinio, kuriame dega atvira ugnis, – būtina, kad nuo jo iki dujų baliono būtų 5 metrų atstumas. Ištyrus kito nelaimingo atsitikimo aplinkybes, paaiškėjo, jog nelaimės, per kurią vienas asmuo buvo sunkiai sužeistas sprogus dujų–oro mišiniu, priežastis – netinkamas dujų baliono eksploatavimas.

Atsižvelgdamas į ištirtų nelaimių priežastis, VEI viršininkas atkreipė dėmesį, jog jos nebuvo susijusios su netinkama dujų balionų technine būkle, tačiau pirmoji sąlyga, norint turėti techniškai tvarkingą balioną, tai – baliono įsigijimas dujų balionų prekybos vietoje. Perkant jį, taip pat būtina įvertinti, ar ant dujų baliono yra nurodytos atlikto ir būsimo patikrinimo datos – baliono techninė patikra atliekama ne rečiau kaip kas 10 metų, – ar balionas paženklintas patikrą atlikusios įmonės ženklu.

„Dujų baliono pardavėjas taip pat turi perspėti pirkėją, kaip dujų balioną saugiai transportuoti ir pajungti, įteikti jam dujų baliono eksploatavimo atmintinę ir tarpinę, kurią būtina keisti kiekvieną kartą jungiant kitą balioną. Nerizikuokite ir nepajunkite dujų baliono patys, jei neturite patirties ar nemokate, geriau šiuos darbus patikėkite patyrusiems asmenims ar specialistams", – patarė A. Masiulis.

Jis priminė, jog griežtai draudžiama patiems asmenims pildyti dujų balionus iš automobilinių dujų cisternų degalinėse. Suskystintos naftos dujos į buitinius dujų balionus turi būti išpilstomos dujų pilstymo stotyse ar dujų pilstymo postuose per specialiai tam tikslui įrengtus stacionarius pildymo įrenginius. Taip pat atminkite, jog draudžiama dujų balioną statyti rūsiuose ir tokiose patalpose, kuriose durys iš patalpos yra žemiau už žemės paviršių.

Svarbiausi reikalavimai, kaip tinkamai eksploatuoti dujų balionus, nurodyti dujų baliono eksploatavimo atmintinėje, kuri įteikiama dujų baliono pirkimo vietoje. Joje taip pat nurodyta, kaip atpažinti dujų nutekėjimą ir kaip elgtis įvykus dujų nuotėkiui.

Esant dujų nuotėkiui jaučiamas specifinis kvapas, nes į jas specialiai primaišoma aštrų kvapą turinčių cheminių medžiagų. Pajutus dujų kvapą patalpose, labai svarbu reaguoti greitai ir tinkamai – užsukti dujų baliono ventilį ir viryklės degiklių čiaupus, vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti, nejungti elektros prietaisų ir jungiklių, net ir maža kibirkštis įvykus dujų nutekėjimui gali sukelti dujų–oro mišinio sprogimą. Jeigu dujų kvapas ir toliau jaučiamas, – skubiai kvieskite dujų avarinę tarnybą.