Moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje – kokių veiksmų imtis?

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė beveik penktadalį visų registruotų nusikaltimų, o 9 iš 10-ies įtariamų ar kaltinamų smurtautojų buvo vyrai. Specialistai sako, kad tikrieji smurto mastai yra didesni, nes neretai smurtą patiriančios moterys nesikreipia į atitinkamas institucijas. Ką daryti atpažinus smurtą, ką būtina žinoti ir kur kreiptis pagalbos, pasakoja psichologė Justina Jurevičiūtė ir kasdien su smurtą patiriančiomis moterimis dirbanti Tauragės Moters užimtumo ir informacijos centro ir Specializuotos pagalbos centro vadovė Nijolė Meilutienė.

„Pirmasis žingsnis – pats smurto įvardijimas. Kai kurios smurto formos neatpažįstamos gali tęstis labai ilgai. Pavyzdžiui, psichologinis smurtas yra tarsi nuolatinis baksnojimas peiliu į tą pačią vietą, kol susidaro gili, tačiau nematoma žaizda, sutrikdanti moters psichologinę sveikatą ir kartais turinti kraštutines pasekmes – nuo depresijos iki savižudybės“, - pasakoja smurto prevencijos srityje dirbanti J. Jurevičiūtė.

Tauragės Moters užimtumo ir informacijos centro vadovė N. Meilutienė pabrėžia, kad postūmis ieškoti pagalbos labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje augo moteris. „Jei pati moteris augo smurtinėje aplinkoje, daug kas, deja, jai gali atrodyti normalu ir priimtina, nes juk „būna ir blogiau“. Ne, jokia smurto forma nėra „normali“ ir moterims svarbu tai suvokti. Atpažinti ir įvardinti smurtą padeda pokalbis su specialistais arba kitomis tai patyrusiomis moterimis.“

Atpažinus smurtą, psichologė pataria atsitraukti ir ieškoti pagalbos: „Jei tik yra tokia galimybė, svarbu bent kuriam laikui atsiriboti nuo smurtautojo ir permąstyti, kaip tokie santykiai veikia moterį ar, jei šeimoje yra vaikų, kaip tai veikia jų formavimąsi ir būsimus gyvenimus. Jei moteris nusprendė palikti smurtaujantį partnerį ir mano, kad jai gresia pavojus, reikėtų susikurti planą, kaip apsisaugoti. Jai gali padėti artimieji, specializuoti pagalbos centrai, teisėsaugos institucijos.“

Smurtas artimoje aplinkoje kelia grėsmę moters sveikatai ir gyvybei, tad jo atveju visada reikėtų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Pareigūnai ne tik suteiks pagalbą, užfiksuos įvykį, bet ir nukreips moterį į artimiausią specializuotos pagalbos ar krizių centrą, kur jai bus suteikta kompleksinė pagalba. Jei moteris abejoja dėl pranešimo policijai arba bijo dar didesnio smurto išpuolio, ji gali pati kreiptis tiesiogiai į specializuotos pagalbos centrą (SPC kontaktus pagal savivaldybę galima rasti čia).

„Teikiame ne tik psichologinę paramą – turime daug priemonių padėti smurtą patiriančioms moterims. Mes joms esame liudininkai teismuose, padedame parengti reikiamus dokumentus ir patariame, kaip surinkti teisinius įrodymus apie patiriamą smurtą. Visokeriopai padedame moteriai atsitiesti – būna, kad patys surandame ir įsidarbinimo galimybes“, - drąsina N. Meilutienė. „Net jei per policiją į mūsų centrą patekusi moteris neigia, kad jai reikia tolimesnės pagalbos, niekuomet „nepametame“ šios moters ir paskambiname po mėnesio – kartais požiūris būna pasikeitęs ir ji pamažu linksta keisti situaciją. Tad svarbu palaikyti ir padrąsinti.“

N. Meilutienė taip pat pabrėžia šių moterų savitarpio pagalbos svarbą: „Mūsų specialistų globojamos iš smurtinės aplinkos išėjusios moterys neretai vėliau į centrą atveda ieškoti pagalbos savo drauges, bendradarbes, giminaites. Kol didžioji visuomenės dalis dar vis linkusi kaltinti pačias smurtą patiriančias moteris, jų pačių savitarpio pagalba ir asmeniniai įkvėpimai – itin svarbūs.“

Lietuvoje jau veikia pirmasis virtualus smurtą patyrusių ir tebepatiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt. Jei moteris neturi su kuo pasikalbėti apie patiriamą smurtą, nori anonimiškai pasitarti arba nėra tikra, kaip vertinti situaciją artimoje aplinkoje, ji šiame forume gali rasti patarimų, įkvepiančių pavyzdžių, moralinio palaikymo ir įvairiapusės pagalbos iš kitų smurtą patyrusių moterų ar nukreipimą pas specialistus. Smurtinius santykius jau palikusios moterys čia taip pat skatinamos dalintis savo istorijomis ir suteikti ryžto prabilti apie smurtą kitoms.

Apie socialinę kampaniją „Moterys – moterims“

Kampaniją „Moterys – moterims“ organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Ši kampanija yra Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuoto judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis.

Tai yra trečioji projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ kampanija. Pirmąja kampanija „Tai irgi smurtas“ buvo siekiama visuomenę supažindinti su skirtingomis smurto prieš moteris artimoje aplinkoje formomis. Antrąja kampanija „Palaikyk“ buvo siekiama mažinti viešai paplitusį nukentėjusiujų nuo smurtinių santykių kaltinimą.

Apie Žmogaus teisių stebėjimo institutą

Žmogaus teisių stebėjimo institutas yra nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, siekianti ugdyti atvirą ir demokratinę visuomenę, kurioje gerbiamas kiekvienas žmogus. Instituto teisininkų ir politikos mokslų ekspertų komanda aktyviai veikia šiose srityse: nukentėjusiųjų teisės, diskriminacijos draudimas, įtariamųjų ir kaltinamųjų teisės, žmogaus teisės laisvės atėmimo vietose, privatumo apsauga ir skaitmeninės teisės, saviraiškos laisvė, žmogaus teisės ir įmonių socialinė atsakomybė.