Nuotraukos autorius: Photo by Tommaso Fornoni on Unsplash

Nesilaikantys saugaus elgesio vandenyje tvarkos rizikuoja gyvybe

Vasara – vandens pramogų metas. Karštomis dienomis po darbo, savaitgaliais Alytaus rajono ežerų pakrantėse galima sutikti nuo kaitros besigaivinančius poilsiautojus, kurie dažnai pamiršta apie vandenyje galimas nelaimes. Šiais metais birželio mėnesį šalyje nuskendusiųjų skaičius ypač didelis, tad norint žmones sudrausminti imamasi įvairių priemonių – švietimo, už neatsargų elgesį vandenyje įspėjimų ar piniginių baudų.

Alytaus rajono vandens telkiniuose birželio mėnesį nepaskendo nė vienas žmogus. Tačiau civilinės saugos specialistai, norėdami nelaimei užbėgti už akių, vykdo prevencines priemones. Savivaldybės civilinės saugos specialistas Gintautas Vėsa sako, kad bendradarbiaujama su Alytaus rajono priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, vykdomos gyventojų švietimo ir saugaus elgesio vandenyje įgūdžių formavimo priemonės.

Daugiausia dėmesio skiriama švietimui. Pasak G. Vėsos, vykdant saugaus elgesio vandenyje priemones ypač daug dėmesio skiriama vaikams ir paaugliams, nes būtent jie kelia didžiausią nerimą. Saugaus elgesio prie vandens mokomoji medžiaga platinama mokykloms, vykdomi saugaus elgesio vandenyje užsiėmimai.

„Moksleiviams vykdomos prevencinės pamokos. Jas veda ugniagesiai gelbėtojai ir medikai, kurie paaiškina, kaip žmonės netinkamai elgiasi vandenyje, kaip reikėtų elgtis įvykus nelaimei, moko suteikti pirmąją pagalbą, gaivinimo technikos. Krizinėje situacijoje žmogus pasimeta, tad tokie mokymai labai reikalingi“ , – sakė G. Vėsa.

Pasak specialisto, viena iš prevencijos priemonių – vaikų mokymas plaukti. Alytaus rajono savivaldybė šiais metais sudarė galimybę išmokti plaukti 30 rajono mokinių.

Kaip sakė savivaldybės civilinės saugos specialistas G. Vėsa, skiriamas dėmesys ir suaugusiems, jiems dalijama mokomoji medžiaga, organizuojami mokymai seniūnijose, bendruomenėse. Jis pastebi, kad neatsargiausi vandenyje būna vyrai – rodo drąsą arba maudytis eina vartoję alkoholio, o tai yra ypač pavojinga.

Šiais metais birželio mėnesį rajono vandens telkiniuose skaudžių įvykių nebuvo ir nepaskendo nė vienas žmogus. Tačiau statistika Lietuvoje neramina. Šių metų birželį vandens telkiniuose nuskendo 19 žmonių. Atsitiktinių (netyčinių) paskendimų skaičius Lietuvoje Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vis dar išlieka vienas didžiausių Europoje. Remiantis Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2018 m. paskendo 155 žmonės (117 vyrų ir 38 moterys), iš kurių 8 atvejai buvo 1–17 metų amžiaus vaikai.

Norėdamas atkreipti vandens mėgėjų dėmesį ir nelaimei užbėgti už akių, savivaldybės civilinės saugos specialistas G. Vėsa pabrėžia, kad mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi ir primena elgesio vandenyje taisykles:

Maudykitės tik saugiose, patikrintose, tam pritaikytose vietose.
Neleiskite vienų mažamečių vaikų prie vandens telkinių.
Būdami prie vandens telkinio akylai prižiūrėkite mažamečius vaikus, net jei jie tuo metu nesimaudo.
Nesimaudykite, jei esate labai pavargęs ar blogai jaučiatės, jeigu esate perkaitęs, ką tik pavalgėte, jei vanduo nesiekia 14 ºC, jei šalta.
Nesimaudykite naktį ir perkūnijos metu.
Būdami prie vandens telkinių nevartokite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų, nes taip keliate pavojų sau ir negalite užtikrinti pakankamos priežiūros savo vaikams.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, netgi ten, kur anksčiau buvo saugu. Gal atsirado naujų pavojų!
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač jeigu nemokate plaukti arba plaukiate prastai.
Nežaiskite vandenyje pavojingų žaidimų: nenardinkite kito asmens, netampykite už kojų, nelipkite ant pečių. Nešaukite pagalbos, jei jos nereikia.
Nesimaudykite per ilgai. Vandens temperatūra net ir šilčiausią dieną yra gerokai žemesnė nei kūno temperatūra. Lengva sušalti. Sumažėjus kūno temperatūrai iki kritinės ribos, prasideda hipotermija. Pirmieji šios būklės simptomai: drebėjimas, kalenimas dantimis. Vos tai pajutus, reikia lipti iš vandens, nusišluostyti, apsirengti ir pasistengti sušilti – pabėgioti, pašokinėti ir pan.
Stebėkite oro sąlygas. Jeigu artėja audros debesys, lipkite iš vandens. Prasidėjus audrai, lietui, tikėtinos ir žaibo iškrovos, o žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Žaibas gali mirtinai sužaloti!
Visi baseinai turi saugaus elgesio taisykles, kurios kabo visiems matomoje vietoje. Prieš einant į vandenį būtina jas perskaityti ir laikytis.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.
Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
Ištraukę į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks pagalba.
Jeigu esate prisijungę prie interneto, ieškokite jame reikiamos informacijos apie pirmąją pagalbą.
Saugaus elgesio vandenyje tvarkos nesilaikymas užtraukia baudą nuo 16 iki 60 eurų. Už pakartotiną pažeidimą – nuo 60 iki 140 eurų.

Alytaus rajono savivaldybės informacija