Nuotraukos autorius: NASA iliustr.

Kinai tikisi stebuklo: žada jau kitais metais paleisti „dirbtinę Saulę“

Prieš metus Kinijos mokslininkai eksperimentiniame superlaidžiame tokamako reaktoriuje pasiekė naują temperatūros rekordą. Neoficialiai „dirbtine saule“ vadinamame aparate mokslininkams pavyko įkaitinti plazmą iki 100 milijonų laipsnių pagal Celsijų – ir taip pasiekti naują rekordą. Panašu, kad rekordas bus gerokai pagerintas. Po kelių mėnesių oficialūs Kinijos pareigūnai teigė, kad užbaigti statybos darbus jiems pavyks 2019-aisiais – ir pasauliui bus pristatytas „HL-2M“ tokamakas. Kol kas nepranešama ar darbai vyksta pagal planą, bet Duanas Xuru – vienas iš mokslininkų, dirbančių prie „dirbtinės saulės“ projekto – pareiškė, kad statybos darbai vyksta taip sklandžiai, kad įrenginys turėtų pradėti veikti jau 2020-aisiais. Jis taip pat teigia, kad dabar mokslininkams pavyks įkaitinti plazmą iki 200 milijonų laipsnių pagal Celsijų – ir pasiekti maždaug 13 kartų didesnį karštį už esantį Saulės branduolyje. Ekspertai sako, kad tai gali būti esminis lūžis energetikoje – ir pagaliau branduolių sintezė taptų perspektyvia energijos alternatyva jau turimiems energijos šaltiniams. Branduolinė sintezė energetikoje yra „Šventasis Gralis“ ir vis daugiau pasaulio šalių bei privačių kompanijų vysto tyrimus šioje energetikos srityje – suprasdami, kad kas pirmasis įvaldys šią energiją, tam priklauso ir ateitis. Ir čia net ne perkeltine prasme. Jei mokslininkams pagaliau pavyktų galutinai atsakyti į visus su branduoline sinteze susijusius klausimus ir pilnai įvaldyti šią energijos formą, turėtume švarų ir beribį energijos šaltinį. Deja, bet vis dar yra nemažai klausimų, į kuriuos reikia rasti atsakymus: kaip išlaikyti stabilią plazmą, kaip ją išlaikyti stabilią kuo ilgiau ir kt. Ne mažiau svarbu ir pats energijos gamybos atsiperkamumo klausimas. Kai kas mano, kad Kinijos „HL-2M“ tokamakas galbūt bus tas įrenginys, kuris įveiks šiuos iššūkius ar bent jau duos naudingos naujos informacijos. „HL-2M tyrėjams suteiks vertingų duomenų apie aukštos kokybės plazmą ir tokamako šerdyje vykstančius procesus, – teigia su šiuo projektu nesusijęs branduolinės sintezės fizikas Jamesas Harrisonas. – Plazmos karščio valdymas ir stabilus energijos išgavimas yra vienos didžiausių komercinių branduolių sintezės reaktorių problemų ir gauti nauji duomenys prisidės prie tarptautinės branduolių sintezės bendruomenės vykdomų projektų plėtros.“ Kinijai šis projektas yra labai svarbus ir dėl to, kad jie dalyvauja tarptautinio eksperimentinio reaktoriaus ITER vystyme, tad šios technologinės žinios gali prisidėti prie ITER projekto. ITER yra didelis tarptautinis mokslinis projektas, kuriame dalyvauja 35 šalys, įskaitant Kiniją, Rusiją ir JAV.

Technologijos.lt , Darius Verbickas

lrytas.lt informacija