Nuotraukos autorius: M.Patašiaus nuotr.

Kitų metų „džiaugsmas“ – valytojams teks sukti į Darbo biržą

Nuo kitų metų planuojamos įvesti „Sodros“ įmokų „grindys“ bus tik į naudą šešėlinei ekonomikai, nes jos sukels valymo paslaugas teikiančių įmonių bankrotų bangą. Taip paaiškino patys verslininkai. REKLAMA Seimo priimtose Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisose įtvirtinta socialinio draudimo įmokų už samdomą darbą dirbančius asmenis mažiausia suma. Ne visą darbo laiką dirbančių asmenų įmokos „Sodrai“ bus skaičiuojamos ir mokamos ne nuo jų algos, o nuo minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA). Pastarasis sausio 1-ąją ūgtelės nuo 380 iki 400 eurų. Verslininkai apskaičiavo, kad, tarkime, valymo paslaugų įmonėse, kuriose apie 70 proc. darbuotojų pluša ne visu etatu, darbo vieta dėl tokių permainų pabrangs net keliasdešimčia eurų. Jų teigimu, tokia finansinė našta paskatins kelti kainas, o drauge nusidrieks bėdų grandinė – klientai nebepirks paslaugų, samdys nelegalius valytojus, mokės jiems vokeliuose, o valymo paslaugų sektoriuje prasidės įmonių tuštėjimo metas. Parašė laišką prezidentei  „Kalėdų dovanėlė“, – apie laukiančią permainą sakė 21 metus valymo paslaugas teikiančios Vilniaus įmonės „Ainava“ vadovas Arūnas Jaseliūnas. 1033 darbuotojus turinčioje bendrovėje 649 žmonės – valytojai ir teritorijos tvarkytojai – dirba ne visu etatu. Vidutinis jų darbo užmokestis siekia 345,31 euro. „Valymo verslas yra specifinis. Darbuotojas negali dirbti visu etatu, nes būtų pažeista Darbo kodekso nuostata turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Valymo darbai paprastai atliekami nuo 5 val. ryto arba vėlai vakare. Žmogus negali dirbti ir anksti rytą, ir vakare. Tad jis per dieną dirba tris keturias valandas“, – sakė „Ainavos“ vadovas. Klientai reikalauja, kad valytojai biuruose dirbtų tuo metu, kai nedirba jų darbuotojai. „Dėl įstatymo pataisų nukentės mūsų darbuotojai ir mūsų klientai. Tarkime, valytoja gauna 200 eurų atlyginimą. Mums jos darbo vieta pabrangs 63 eurais. Ką darysime? Tarsimės su klientais, kad mokėdami už paslaugas padengtų šias išlaidas. Neturėsime kitokios išeities, mat mums tai labai didelė suma. Vienas valytojas sukuria 15–20 eurų pelno per mėnesį, o turėsime mokėti 60–70 eurų. Kaip reaguos klientai? Greičiausiai nesutiks daugiau mokėti ir nutrauks su mumis sutartį. Kadangi kliento nebeturėsime, atleisime darbuotoją, o klientas sumokės savo valytojai vokelyje. Sakoma, kad pataisos mažins šešėlį, o išties bus didinamas“, – aiškino A.Jaseliūnas. „Ainava“ parašė laišką šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriame paprašė vetuoti įstatymą arba suteikti laiko prisitaikyti prie permainų. Ir neteisinga, ir neteisėta Piestu prieš planuojamus pokyčius stoja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, kuriai priklauso ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (LSVPA). LSVPA vadovė Zita Sorokienė sakė, kad įstatymo pataisos ne tik neteisingos verslui, bet ir neteisėtos: „Mokėti mokesčius reikia nuo atliktų darbų. Jeigu darbuotojas nori, gali papildomai mokėti įmokas.“ Z.Sorokienė yra įsitikinusi, kad skaudžiausiai permainos smogtų daugiabučių, sodininkų bendrijų darbuotojams, taip pat kelioms valandoms samdomiems mažų įmonių buhalteriams. Darbdaviai nebenorės samdyti ir jaunų motinų, norinčių padirbėti ne visu etatu. Dar labiau plėsis šešėlis Verslininkų nerimui pritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analitikė Ieva Valeškaitė: „Esame nekart išreiškę savo nuogąstavimus, kad, užuot sumažinusios šešėlį, „Sodros“ įmokų „grindys“ gali jį padidinti. Augant darbo vietos kainai, tikėtina, bus atleista dalis dirbančių ne visu etatu dirbančiųjų arba dėl padidėjusių darbo sąnaudų būtų mažinamos arba nedidinamos algos kitiems darbuotojams. Dalis dirbančių asmenų pasitrauks į šešėlį“, – įžvalgomis dalijosi ekspertė. Jos nuomone, ypač nukentės norintys derinti darbą ir šeiminius įsipareigojimus, taip pat vyresni nei 24 metų, bet į darbo rinką tik žengiantys ir darbo patirties neturintys asmenys. „Bandoma kovoti su MMA neuždirbančiais įmonių vadovais, tačiau tokių – labai nedidelė dalis. Be to, įmonės, kuriose jie dirba, gali realiai ūkinės veiklos nė nevykdyti, bet jose vis tiek pagal įstatymus privalo dirbti vadovas. Kitoms įmonėms vadovauja patys savininkai, kurie, tarkime, verslo pradžioje investuoja ir taupo savo atlyginimo sąskaita. Deklaruojama, kad vadovai – pagrindinė problema, tačiau jie sudaro apie dešimtadalį visų, kuriems didinami mokesčiai“, – kalbėjo I.Valeškaitė. Analitikė sakė, kad darbo mokesčių našta Lietuvoje jau ir taip labai didelė. Dirbantiesiems už MMA puse etato mokesčių ir darbo vietos santykis padidės nuo 31 proc. iki 44 proc. „Ypač neteisinga, kad mokesčiai bus mokami net nuo negauto atlyginimo. Nors formaliai mokesčius priskaičiuoja ir perveda darbdavys, visos „Sodros“ įmokos yra mokamos darbuotojo naudai. Tad mokesčiai, naujausiais vertinimais, auga beveik 200 tūkst. mokesčių mokėtojų, o tai labai reikšminga dirbančiųjų dalis“, – perspėjo I.Valeškaitė. Uždirba vos kelis eurus Kaip rodo „Sodros“ duomenys, Lietuvoje yra įmonių, kuriose alga siekia ir vos kelis eurus. Vidutinis darbo užmokestis iki penkių eurų mokamas 40 bendrovių. Paprastai jos turi vos po kelis darbuotojus. Tačiau šiame keturiasdešimtuke esančioje bendrovėje „Antinas“ spalio 18-ąją dirbo 24 žmonės, o rugpjūtį – net 36. Vidutinis darbo užmokestis joje spalio mėnesį siekė 2,88 euro. Tiesa, „Rekvizitų“ duomenimis, spalio 20 dieną „Antino“ kolektyvas susitraukė iki penkių darbuotojų. Ir tai nėra mažiausias atlyginimas. Tarkime, Vilniaus įmonėje „Jurginio projektų menedžmentas“, turinčioje 6 darbuotojus, spalį vidutinis darbo užmokestis siekė vos eurą. Ši bendrovė skelbia užsiimanti architektūros ir inžinerijos veikla. Įstatyme numatytos tiktai kelios išimtys Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisose nustatyta, kad ne visą darbo laiką dirbančių asmenų įmokos „Sodrai“ bus skaičiuojamos ir mokamos nuo sumos, ne mažesnės nei MMA, kuris nuo 2018 metų sieks 400 eurų. Šios įmokos galės būti skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jeigu atitinkamą mėnesį asmuo buvo draustas pas kitą draudėją, gavo socialinio draudimo pensiją arba buvo ne vyresnis nei 24 metų. Įmokos taip pat bus skaičiuojamos nuo mažesnės sumos, jei darbuotojui apskaičiuotas faktiškas darbo užmokestis yra mažesnis negu MMA dėl to, kad darbuotojas dalį jam priklausančio dirbti laiko nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio arba gavo ligos, motinystės, tėvystės arba motinystės (tėvystės) išmoką.

lrytas.lt informacija

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą