Atsargų ruošimas žiemai: greita, sveika, skanu

Maistą žiemai ruošiantys lietuviai vis dažniau išbando naujus konservavimo būdus, o pastaraisiais metais ypač didelio dėmesio sulaukia vaisių ir daržovių marinavimas be cukraus ar druskos bei šaldymas. Šie būdai ne tik leidžia išlaikyti tikrąjį maisto produktų skonį, yra sveikesni, bet ir pigesni bei paprastesni už tradicinius konservavimo būdus, pastebi prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos meistrai.

„Lietuviai, kaip ir visi europiečiai, įpratę prie senųjų konservavimo metodų: uogoms ir vaisiams naudojamas cukrus, daržovėms – druska. Tačiau tik nedaugelis žino, kad maistas kuo puikiausiai gali išsilaikyti ir viso to nenaudojant, o cukrus ir druska dažniausiai reikalingi tam, kad išlaikytų maisto produktų spalvas ir sandarą. Paruošti produktus žiemai ir išlaikyti juos galima ir kitais būdais. Tarkim, produktų šaldymas, kurį lietuviai jau atrado, yra ne tik mažiausiai laiko atimanti, bet ir sveikiausia alternatyva“, – sako prekybos tinklą „Maxima“ valdančios bendrovės Maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas.

Skanu ir sveika

Konservuojant uogas ar vaisius, cukrus reikalingas dėl dviejų priežasčių: sustiprinti skoniui ir išlaikyti produktų formą. Todėl jis yra svarbus ingredientas ruošiant uogienes ir sirupus. Taip, cukrus padeda produktams išlikti ilgiau, tačiau yra ir kitų būdų.

Dėl diabeto, dietos, tiesiog sveikesnės mitybos ar kitų priežasčių cukrumi pagardinto maisto vengiantys žmonės turi išeitį – visus vaisius galima užkonservuoti be cukraus. Maža to, be cukraus įmanoma pasigaminti net uogienę, arba pakeisti jį natūraliais saldikliais, pavyzdžiui, medumi.

„Atkreipkite dėmesį, kad konservuojami vaisiai, uogos, daržovės ar bet kas, ką ruošiate žiemai, nebūtų pernokę, patižę ir pan., nes tokie jie visai ištyžta ir prasčiau laikosi. Reikėtų atrinkti formą išlaikiusias, kokybiškas gėrybes“, – atkreipė dėmesį A. Poleninas.

Vietoje cukraus – natūralios sultys

„Maximos“ maisto gamybos ekspertas pastebi, kad išlaikyti natūralesnę produkto spalvą ir sandarą gali padėti vitaminas C, citrinos ar kitų citrusinių vaisių rūgštis. Vaisius galima tiesiog palaikyti tokiame koncentrate prieš marinavimą, arba naudoti citrinos rūgštį marinavimo procese.

Be to, vietoje vandens marinuojant galima naudoti įvairias sultis: obuolių, ananasų, greipfrutų ir kt. Konservavimui tinka tiek šviežiai spaustos sultys, tiek pirktos, svarbiausia, kad jos neturėtų papildomų saldiklių.

„Nesaldintos sultys ne tik išlaikys produktų spalvą ir formą, bet ir gali suteikti naują, įdomų skonį. Pavyzdžiui, obuolių sultyse galima marinuoti persikus, vyšnias ar net burokėlius, nesaldintose apelsinų sultyse – persikus ar obuolius, o kriaušės puikiai dera su ananasais. Visų šių ingredientų šiuolaikinėse parduotuvėse galima rasti ištisus metus, taigi pasiilgus įdomesnių skonių, eksperimentuoti galima ne tik sezono metu“, – teigė A. Poleninas.

Uogas – į kamerą

Kita, natūrali maisto saugojimo alternatyva – užšaldymas. Pasak mitybos specialistų, tinkamai šaldomi vaisiai, daržovės ir uogos išsaugo daugiausiai, kone 90 proc., vertingų medžiagų. Be to, šaldymas paprastesnis, atima mažiau laiko, tad šį konservavimo būdą lietuviai renkasi vis dažniau.

„Analizuodami ilgalaikiam maisto išlaikymui skirtų indų ir priemonių pirkimo įpročius, pastebime, kad pastaraisiais metais pirkėjai pirmenybę teikia ne konservavimui, o šaldymui. Šaldymas yra bene natūraliausias maisto saugojimo būdas. Žmonės jį renkasi tiek dėl to, kad užšaldomi produktai išlaiko daug maistingų medžiagų, tiek dėl paprastumo – tai neatima tiek daug laiko kaip konservavimas“, – teigia A. Poleninas.

Populiariausia Lietuvoje šaldyti įvairias uogas: braškes, vyšnias, trešnes, šilauoges, serbentus. Jos neužima daug vietos, o ir paruošti uogas šaldymui kur kas paprasčiau nei išvirti uogienę, tereikia švariai jas nuplauti, palikti nudžiūti, tuomet paskleisti šaldiklyje plonu sluoksniu, o sustingus – sudėti į specialų šaldymo maišelį ar indelį. Arba sausas uogas dėti į specialius šaldymo maišelius, tačiau tokiu atveju yra didesnės tikimybė, jog uogos sulips.

„Maximos“ Maisto departamento gamybos direktoriaus patarimas smaližiams – išbandyti įvairius sultyse šaldytų uogų ir vaisių receptus. Žiemos tokie natūralūs ledai gali ir nesulaukti, mat jie puikiai tinka atsigaivinti vasarą. Pavyzdžiui, persikus, kriaušes, abrikosus, slyvas ir vyšnias galima šaldyti obuolių ar vynuogių sultyse, o mėgstantys cinamoną gali juo šiuos gardėsius paskaninti.

Nauji, neatrasti skoniai

Šaldyti galima ir daržoves bei žoleles, kurių kartais soduose užauga tiesiog per daug. Praktiškas ir taupus patarimas – pasiruošti sriuboms bei guliašams skirtus žolelių mišinius. Į vieną maišelį sudėti skirtingų daržovių (šparaginių pupelių, morkų, grybų, burokėlių, bulvių ir kt.) ir derančių žolelių, viską užšaldyti, o prireikus norimą kiekį tiesiog suberti į puodą ir išvirti, stengiantis daržovių nepervirti.

Svarbiausia taisyklė – atšaldytų produktų negalima užšaldyti pakartotinai, nesvarbu, ar jie yra pirkti, ar šaldyti namuose.

Vaisius, uogas, grybus ir prieskoninius augalus žiemai taip pat galima paruošti juos sudžiovinus. Žoleles užtenka išskleisti sausoje vietoje, gerai vėdinamoje patalpoje, o vaisius, uogas ir grybus patariama džiovinti orkaitėje arba specialiose džiovyklėse. Džiovinimas gali trukti nuo kelių valandų iki pusdienio. Džiovintus produktus patariama laikyti sausoje, vėsioje patalpoje.

Receptas: sveikuoliška vyšnių uogienė be cukraus

Mėgstantiems uogienes smaližiams, bet norintiems vartoti mažiau cukraus, „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovas Aidas Poleninas dalinasi sveikesnės uogienės ruošimo receptu. Šiai uogienei reikės: 1 kilogramo vyšnių, 1 kilogramo medaus, stiklinės vandens.

„Vyšnias nuplaukite ir išimkite kauliukus. Naudokite tik šviežias, nesugedusias ir nepernokusias uogas. Į puodą supilkite vandenį ir medų, kaitindami juos maišykite, kol medus ištirps, tuomet sudėkite vyšnias. Kai jos ims kilti į paviršių, tai ženklas, kad uogienė paruošta – išpilstykite ją į sterilius stiklainius, užsukite ir palikite atvėsti. Laikykite šaldytuve ar rūsyje. Skanaus!“, – pasakoja A. Poleninas.