Bus pradėta prekiauti maisto produktais, pagamintais nenaudojant žemės ūkio produktų

2025 m. vis daugiau žmonių galės paragauti naujų rūšių sviesto, šokolado ir ledų, pagamintų nenaudojant gyvūnų, augalų ar dirvožemio.

Daugybė startuolių stengiasi gaminti maistą tiesiogiai iš energijos ir tokių žaliavų, kaip anglis ir vandenilis. Jie teigia, kad aplenkiant fotosintezę ir tradicinę žemdirbystę, sumažės spaudimas laukinei žemei ir klimatui. Dabar šios įmonės artėja prie kritinio etapo – šiemet JAV bus pradėti gaminti pirmieji tokie produktai. Viena iš jų – Kalifornijoje įsikūrusi įmonė „Savor“, siekianti gaminti sintetinius veganiškus riebalus be gyvulių ar pasėlių. Vietoj to jos procese iškastinio kuro anglis paverčiama trigliceridais – tam tikros formos riebalais. Tada „Savor“ šiuos riebalus, naudodami vandenį ir emulsiklį, paverčia sviestu, o po to prideda spalvos ir skonio.

Gautą produktą galima patiekti vietoj tikro sviesto arba naudoti kepimui ir šokolado gamybai. Šiuo metu bendrovė siekia gauti JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) leidimą, o bandomąjį produkto pristatymą atrinktuose JAV restoranuose tikimasi pradėti jau šiemet. Tuo tarpu Suomijos bendrovė „Solar Foods“ planuoja šiemet JAV pradėti prekiauti savo baltymų turtingais milteliais „Solein“. Naudojant elektros energiją vanduo skaidomas į deguonį ir vandenilį, tada vandenilis tiekiamas bakterijoms ir gaminami geltonos spalvos milteliai „Solein“. Juos galima naudoti kaip kiaušinių ir pieno produktų pakaitalą. Singapūre „Solein“ jau parduodamas kaip įvairių užkandžių – pavyzdžiui ledų ir baltyminių batonėlių – sudedamoji dalis. „Dabar galime tiekti riboto tiražo produktus JAV, – sako „Solar Foods“ generalinis direktorius Pasi Vainikka, kurio įmonė 2024 m. gavo FDA leidimą. – Tai mums atveria didžiausią pasaulyje rinką.“ Iš pradžių daugiausia dėmesio bus skiriama restoranams ir maitinimo įstaigoms, tačiau galutinis tikslas – mažmeninė prekyba maisto produktais, sako P. Vainikka. Įmonė derasi su maisto produktų gamintojais dėl „Solein“ įtraukimo į saldžiųjų ir pikantiškų produktų asortimentą, sako jis. Milteliai į JAV bus gabenami iš gamyklos Suomijoje, kuri pradėjo veikti 2024 m. P. Vainikka teigia, kad šis naujas požiūris į maisto gamybą bus naudingas aplinkai, nes bus atlaisvinta šiuo metu gyvulininkystei naudojama žemė, kurią bus galima panaudoti gamtosaugai. „Augalininkystė niekur nedings, – sako jis. – Augalai, angliavandenius tiekiantys augalai – tokie kaip ryžiai, kukurūzai, kviečiai ir panašūs – niekur nedings. Taip pat ir vaisiai, daržovės ir panašiai. Mums reikia iš naujo apsvarstyti gyvulinę istorijos dalį.“ Bendrovės „Savor“ generalinė direktorė Kathleen Alexander teigia, kad sintetinių riebalų gamyba gamyklose sumažintų žemės poreikį tokiems produktams kaip palmių aliejus, dėl kurio atogrąžų šalyse kertami miškai, gaminti. Australijos Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos atstovė Michelle Colgrave teigia, kad šių naujų maisto produktų gamyba pramoninėse talpyklose taip pat galėtų būti atsparesnė nei tradicinių kultūrų auginimas pasaulyje, kovojančiame su klimato atšilimo padariniais. „Kadangi jie tiekiami nerūdijančiame pliene, jiems gali daryti mažesnį poveikį klimato veiksniai“, – sako ji. Tačiau startuolių iššūkis – gaminti produkciją tokiu mastu, kuris būtinas, kad būtų galima padaryti įtaką pasaulinei maisto sistemai. P. Vainikka sako, kad „Solar Foods“ šiuo metu turi gamybos pajėgumų tik ribotam kiekiui JAV, o reguliavimo procesas Europoje užtrunka ilgiau nei tikėtasi. „Dabar stengiamės daryti viską, kad pasiektume tikrai didelį gamybos mastą“, – sako jis. Vartotojų nuotaikos bus dar viena kliūtis. Entuziazmas dėl augalinių mėsos versijų 2018–2021 m. JAV sparčiai augo, tačiau pastaraisiais metais pardavimai smuko. Įtikinti pirkėjus ne tik išbandyti naują produktą, bet ir toliau jį pirkti bus didžiulis iššūkis naujoms maisto pramonės įmonėms, rašo „New Scientist“. P. Vainikka pripažįsta, kad „Solein“ yra „visiškai nauji, keistos technologijos milteliai“, todėl jis sako, kad bendrovė daugiausia dėmesio skiria skanaus produkto kūrimui, o ne tik jo tvarumui. „Tai skonis ir tekstūra, – sako jis. – Daugiau nieko.“

lrytas.lt informacija