Vienas iš pačių geriausių „Foršmako“ receptų: tikrai vertas išbandyti

Lietuvių ir litvakų virtuvės yra neįtikėtinai persipynusios ir daugumą patiekalų, kuriuos šiandien priskiriame lietuviškai tradicijai, iš tiesų yra ilgametės kaimynystės rezultatas su savomis interpretacijomis.

Kas galėtų pagalvoti, kad už bulvinius blynus, kugelį, balandėlius ir netgi cepelinus turėtumėme būti dėkingi žydams, kadaise gyvenusiems kartu su mūsų seneliais ir proseneliais. Sudėtingų bei skausmingų istorijos puslapių nevartysim, bet bendros sąsajos išlikusios iki šių dienų yra nepaneigiamos. Ir, galiausiai, juk nieko keisto, nes geras maistas bei geri receptai visiškai nepaiso nei tautinių, nei kultūrinių, nei religinių skirtumų – visa laimė. Tad, šiandien noriu jums pristatyti vieną iš pačių žinomiausių ir ikoniškiausių litvakų virtuvės patiekalų – „Foršmaką“. Pagrindiniai ir nekintantys recepto ingredientai yra keli: silkė, obuolys, svogūnas ir kiaušiniai, o toliau prasideda tradiciniai tradicinių patiekalų reikalai. Vienos šeimininkės dėdavo cinamono, kitos cukraus bei acto, dar kituose variantuose galima aptikti baltos duonos, sviesto ir netgi grietinės.

Vieno vienintelio ir pačio autentiškiausio „Foršmako“ recepto nėra (bent jau man nepavyko tokio rasti), tad galimybė turėti šiek tiek laisvės gaminant tokius legendinius patiekalus mane džiugina. Vis tik, jokių nukrypimų nuo dažniausiai pasitaikaikančių receptų ar kažkokių netipinių šiam patiekalui ingredientų mano variante nerasite – viskas labai konservatyvu, tik produktų proporcijos atitaikytos pagal asmeninį skonį. Mano, bei visų jau ne kartą ragavusių nuomone, tai yra vienas iš pačių geriausių „Foršmakų“, todėl tikrai vertas būti išbandytas. Kadangi ingredientų sąrašas, kaip ir gaminimo procesas, nėra ilgas, tai ir patarimų nedaug. Silkės „Foršmakui“ reikia riebesnės, todėl aš ją visuomet perku neišdarinėtą iš bačkos ir pati išfiletuoju, nes tiek skonis, tiek tekstūra gerokai skiriasi nuo jau paruoštos pakuotėse (visko gali būti, kad tik aš dar nesu atradusi gero pirktinio varianto:). Obuolį naudokite kietą ir ne per saldų, man geriausiai tinkanti rūšis yra „Granny Smith“. Visą „Foršmako“ masę aš kapoju plačiu peiliu ant didelės lentelės ir naudoti įvairiausių maisto smulkintuvų nerekomenduoju, nes tik kapojant visi produktai tarpusavyje pasiskirstys tolygiai, o tekstūra taps tepama ir šiek tiek rupi, bet ne košė. „Foršmaką“ tiekite užteptą ant juodos duonos (man skaniausia) arba šviesios, arba su krekeriais. Skanių istorinių kelionių!

Reikės:

2 riebesnės sūdytos silkės filė (bendras svoris apie 200 g.)

1 vidutinio dydžio žalio obuolio „Granny Smith“(svoris nenulupto apie 220 g.)

2 vidutinio dydžio kietai virtų kiaušinių

1 vidutinio dydžio svogūno

2 šaukštų panko džiuvėsėlių

2–3 arbatinių šaukštelių šviežiai spaustų citrinos sulčių

0,5 arbatinio šaukštelio cukraus

druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

smulkiai supjaustytų krapų lapelių papuošimui

1 nedidelio kietai virto kiaušinio papuošimui

(nebūtinai) juodos duonos

Gaminimas:

Obuolį nulupkite, pašalinkite sėklalizdžius ir supjaustykite mažais kubeliais. Labai smulkiai supjaustykite svogūną ir nedideliais kubeliais virtus kiaušinius. Viską galite suberti į vieną indą. Ant didelės lentelės sudėkite silkės filė, iš pradžių supjaustykite mažesniais gabalėliais, o vėliau pradėkite kapoti plačiu peiliu, kol gausite itin mažus kubelius. Ant silkės sudėkite smulkintus obuolius, svogūną, kiaušinius ir viską permaišydami toliau kapokite, kol gausite pakankamai vientisą, tepamą masę, bet dar ne košę. Silkės masę sudėkite į dubenį, pagardinkite druska (ne per daug!), pipirais, įpilkite 2 šaukštelius citrinos sulčių, suberkite cukrų, džiuvėsėlius ir viską gerai išmaišykite. Paragaukite ar netrūksta rūgštelės bei prieskonių. Paruoštą „Foršmaką“ dėkite į šaldytuvą bent valandai, kad susibalansuotų visi skoniai. Uždengtą sandariame indelyje šaldytuve galite laikyti 2 dienas. „Foršmaką“ tepkite ant juodos ar kitos savo mėgstamos duonos, užtrupinkite kietai virto kiaušinio bei krapų ir tiekite. Skanaus! 

lrytas.lt informacija