Veganizmo kultūra plečiasi: kokie produktai populiariausi tarp žaliavalgių?

Pasaulyje sparčiai populiarėjantis alternatyvios mitybos būdas veganizmas sulaukia vis didesnio lietuvių dėmesio. Nors įvairūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje gyvūninės kilmės maisto produktų nevartojančiųjų bendruomenę sudaro virš 20 000 žmonių, sparčiai auganti veganiškų produktų paklausa leidžia manyti, kad šios kultūros propaguotojų mūsų šalyje yra kur kas daugiau. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, veganiškų produktų paklausa vos per metus išaugo daugiau nei 75 proc.
„Paprastai veganiškus produktus šios mitybos atstovai renkasi pirmiausiai akcentuodami gyvūnų išsaugojimo poreikį, tačiau neretai jie perkami ir dėl siekio sveikiau gyventi. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo tokie veganiški produktai kaip humusas, sojų dešrelės, įvairūs sojos gėrimai. Taip pat pirkėjai daug labiau perka pieną atstojančius ryžių ir kokosų gėrimus bei daržovių gaminius: šiaudelius, užkandžius, traškučius. Atsiliepdami į augantį veganiškų produktų poreikį, jų asortimentą šiais metais išplėtėme kone 40 proc.“ – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Jos teigimu, per septynis šių metų mėnesius vien įvairaus rūšių humuso nupirkta nuo 5 iki 7 kartų daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Šiam užkandžiui populiarumu nenusileidžia kukurūzų lazdelės, baklažanų bei saulėgrąžų užtepėlės, avižiniai užkandžiai – šių produktų Lietuvos gyventojai šiais metais pirko 3–4 kartais daugiau nei pernai.
„Pastebime, kad sparčiai populiarėja ir įvairūs mėsos pakaitalai, kaip kad skirtingų skonių dešros ir dešrelės, kurių pagrindas – soja. Būtent sojos gaminius pirkėjai atranda ne tik kaip mėsos, bet ir pieno produktų pakaitalą. Žaliavalgystės ekspertai dažnai tvirtina, kad sojų pienas yra kur kas liesesnis produktas už karvės pieno grietinėlę ar sūrį. Tad šie produktai taip pat nelieka nepastebėti pirkėjų – populiariausi yra įvairūs sojos gėrimai bei grietinėlė, kurių perkama vidutiniškai du kartus daugiau nei pernai“, – tvirtina „Maximos“ komercijos vadovė.
Ji priduria, kad jau ir Lietuvos gamintojai gerai suvokia, jog veganai – besiplečianti auditorija, turinti specifinius poreikius, todėl skuba juos patenkinti.
„Desertai nėra išimtis. Alternatyvią mitybą propaguojantys pirkėjai dažnai renkasi ir specifiškai pagamintus veganiškus šokoladinius pyragus, vanile ir kitaip pagardintus sojų bei kanapių desertus. Saldumo poreikis dažnai malšinamas taip pat ir kokosų ar migdolų veganiškais gėrimais“, – sako V. Drulienė.
V. Drulienė teigia, kad veganišką mitybą propaguojantieji dažniausiai būna priversti galvoti, iš kur pasisemti baltymų, geležies, cinko, kalcio, vitaminų B12 ir D. Šių medžiagų šaltiniais veganai dažniausiai renkasi ankštines daržoves, lęšius, riešutus, sėklas ir grūdines kultūras. Apsirūpinti kalciu dažniausiai jiems padeda tamsiai žalios spalvos daržovės – brokoliai, kopūstai bei jų sultys, cinku ir vitaminais – pilno grūdo produktai.