Šiandien minima Pasaulinė vandens diena

Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja – tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai. Žiloje senovėje, kai baltų giminės rinkosi sau gyvenvietes prie ežerų ir upių, apsirūpinimas vandeniu buvo nesunkus ir paprastas, bet vėliau, kai ėmė kurtis ir augti miestai, geriamas vanduo buvo sunkiau gaunamas.

Ar žinote, kad:

Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens.

Žmogaus organizmui kasdien reikia 10 litrų. (Jį pasigamina pats, endogeniniu būdu: su seilėmis – 1,5 litro, 1,5 litro pagamina skrandžio sultys, 0,7 litro – kasa, 3 litrus – žarnynas, 0,5 – tulžis).

Suaugusio žmogaus organizme yra apie 68 proc. vandens, iš jo kraujyje 90 proc., raumenyse – 77 proc., o smegenyse – 85 proc.

Nevalgęs žmogus gali išgyventi iki 40 parų, o be vandens numirs aštuntą.

Be vandens žemėje nebūtų augmenijos, todėl nebūtų deguonies ir gyvybės.

Vanduo geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Visų medžiagų tirpalai, cirkuliuojantys žmogaus kūne, irgi yra vandens tirpalai.

Vandens paviršiuje yra nepaprastai didelė molekulių įtampa. Todėl paviršiumi lengvai bėgioja čiuožikai, kai kurie vabzdžiai. Augalai iš dirvos lengvai pasiima ištirpusias druskas, drėgmę.

Vanduo yra mineralas, naudingoji iškasena ir dar visiškai neištirtas.

Vandenį sudaro vandenilis ir deguonis. Vandenilio yra trys izotopai – lengvas, sunkus, supersunkus. Deguonį sudaro taip pat trys – vieno molekulinis svoris – 16, kito – 17, trečio – 18. Taigi vanduo yra keturiasdešimt dviejų medžiagų mišinys. Didžiausią dalį sudaro lengvasis vanduo.

Vilniaus gręžinių vanduo – geros kokybės. Jame yra, nors ir nedaug, dešimt žmogui reikalingų mikroelementų: chloridų, kalcio, magnio, molibdeno, cinko, vario, chromo, fluoridų, nikelio.

Iš sugedusio čiaupo degtuko srovele per parą nuteka apie 1500 litrų vandens.

Vilniaus miesto vandentiekio ūkis yra vienas iš sudėtingiausių ir didžiausių respublikoje. Jei ištiestume visus vandens bendrovės eksploatuojamus vamzdynus, pasiektume Paryžių.

Kaip saugoti sveikatą?

Mikrobiologiškai užterštas vanduo gali tapti žarnyno infekcinių ligų plitimo būdu. Paprastai vandenyje esantys mikroorganizmai sunaikinami vandenį virinant. Be to, labai svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį – kasmet vandenį išsemti, šulinio dugną ir sienas išvalyti, o išvalius patartina dezinfekuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių ir kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, buitinės ar ūkinės nuotekos. Aplink šulinį turi būti palikta ne mažesnio kaip 5 metrų spindulio plotas – griežto režimo sanitarinės apsaugos juosta, pavyzdžiui, netręšiama ir neteršiama pievelė. Aplink šulinį turi būti apsauginis molio sluoksnis. Šulinys turi būti sandariai uždengtas. Jeigu vanduo semiamas kibiru, šis turi būti švarus, jam padėti įrengta speciali vieta.

Kūdikiams ir mažiems vaikams ypač pavojingas nitratais ar nitritais užterštas vanduo. Todėl ypač turi būti atsargios motinos, kurios maitina kūdikius pieno mišiniais, ruošiamais atskiedžiant juos vandeniu. Nitritai kraujo hemoglobiną paverčia methemoglobinu ir sutrikdo deguonies pernešimą krauju į audinius. Deguonies trūkumas kliniškai pasireiškia cianoze (mėlynuoja lūpos, galūnės) bei asfiksija (trūksta oro). Nitratai klastingi – jų buvimas vandenyje „nebylus“, nepastebimas, t. y. jie nekeičia vandens skonio, spalvos ar kvapo, jų kiekis nemažėja, vandenį virinant ar filtruojant įprastais filtrais. Nitratų kiekį vandenyje galime sužinoti tik vandenį ištyrę laboratorijoje.

Komentarai

Komentarų nėra

Parašykite komentarą